"Laimės sala – 21 dalis"

„Pašlovintas esi, gailestingumo Dieve!“ (Tob 3, 11)

Visi, be abejo, esate girdėję, kad Lietuvos vyskupai 2011-uosius metus paskelbė Dievo Gailestingumo metais. Tai – labai reikšmingas įvykis, kuriam turėtume skirti kuo daugiau dėmesio…
Jau nuo amžių viso pasaulio tautos, garbinančios vieną Dievą, tikėjo Jo gailestingumu. Senasis Testamentas begalę sykių kartoja, kad

„VIEŠPATS yra gailestingas ir mylintis,
lėtas supykti ir kupinas ištikimos meilės“ (Ps 103, 8).

 

Žiema.
(Kun. Valerijaus Rudzinsko nuotrauka)

 

Vis dėlto Dievas matė, kad vien biblinio liudijimo žmonėms nepakanka, mat daugeliui Dievo, kaip gailestingo Tėvo, samprata buvo svetima. Ir tik praėjusiame šimtmetyje, kuomet kukli lenkų vienuolė, šiandien jau šventoji, sesuo Faustina Kovalska atsiliepė į Jėzaus raginimą skleisti Dievo Gailestingumą, tikėjimas bei pasitikėjimas Gailestingumu įgijo vis labiau augantį mastą ir nuolat plinta.
Jėzus išsirinko seserį Faustiną sekretore ir savo gailestingumo apaštale, kad per ją pasauliui perduotų didžią žinią. „Senajame Testamente, – sakė Jis jai, – siunčiau pranašus pas savo tautą su griausmais. Šiandien siunčiu tave pas visą žmoniją su manuoju gailestingumu. Nenoriu bausti išvargin­tos žmonijos, bet trokštu ją išgydyti, glausdamas prie gailestingosios savo širdies“ (Dien. 1588).

 

Kai žvelgiame į pasakiško grožio žiemos lobius, supraskime, kad visoje Žemėje esame patys turtingiausi ir laimingiausi žmonės! Savo nepakartojamo meno šedevrus Dievas dosniai padalijo visiems, nepriklausomai ar yra pakankamai žmonių mylimas. Užtat Jo meilė begalinė, o gailestingumas – tobulas, neišskiriantis nė vieno…

 

Sesers Faustinos pasiuntinybė grindžiama 3 užduotimis:<
Pirmoji užduotis – priartinti ir skelbti pasauliui Šventajame Rašte apreikštą tiesą apie gailestingąją Dievo meilę žmonijai, kad kiekvienas žmogus pažintų Dievą ne kaip rūstų Teisėją, bet kaip mylintį Tėvą. Išėjimo knygoje Dievas pranašo lūpomis taip apie save kalba:
„VIEŠPATS, VIEŠPATS,
esu gailestingas ir maloningas Dievas,
lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės,
lydintis gerumu lig tūkstantosios kartos,
atleidžiantis kaltę, nusižengimą ir nuodėmę“ (Iš 34, 6 – 7).

 

Kaip kėdė negali stovėti ant vienos kojos, taip ir mūsų gyvenimas, likęs vienas, neišsilaikys. Kad jis negriūtų reikia svarbiausio dalyko: Dievo Gailestingumo, o pastarasis apsigyvena tik pas tuos, kurie sutinka Jį įsileisti. Apsigyvenęs mumyse, Gailestingumas apgaubia mus išganymo apsiaustu…

 

Antroji užduotis – melsti Dievo gailestingumo visam pasauliui, taip pat ir praktikuojant naujas Jėzaus padiktuotas Dievo Gailestingumo kulto formas, kaip antai:

Šventoji sesuo Faustina, ne kartą vienuolyne patyrusi įvairiopo negailestingumo apraiškų, Dienoraštyje užrašė ne tik vienuoliams, bet ir bet kuriai žmonių grupei labai svarbius žodžius:
„Priminsiu, kad aplinka neturi pridėti išorinių kančių, nes iš tiesų kai sielos taurė sklidina, kartais būtent šis mažas lašelis, kurį įpilame į taurę, ją perpildo ir kantrybės taurė išsilieja. Ir kas atsakys už tokią sielą? Saugokimės, kad nepridėtume kitiems kančių, nes tai Viešpačiui nepatinka. Jei seserys ar vyresnieji matytų arba numanytų, kad ši siela taip išbandoma, ir to nepaisydami patys pridėtų jai kančių, mirtinai nusidėtų, ir pats Viešpats tokią sielą gintų“ (Dien. 117)…
Ne veltui Senojo Testamento pranašas užrašė niekuomet aktualumo neprarandantį maldavimą:
„Leisk, maldauju, man pulti į VIEŠPATIES rankas, nes jo gailestingumas yra labai didelis, bet neleisk man įpulti į žmonių rankas“ (1 Kron 21, 13)…

 

Mus prikels Tas, kuriam prikelti džiaugsmas, kai tuo tarpu Jo priešams – džiaugsmas gyvuosius žudyti…
Mes gi, mąstydami apie ateitį, užtikrintai žinome vieną dalyką: ateis diena, kai mirsime. Todėl pavargę ar palaužti privalome neišleisti iš širdžių Dievo Gailestingumo, nuolat dovanojančio šio ir būsimo gyvenimo šventę. Atminkime: pasitikėdami Gailestingumu, nors ir būtume pralaimėję šiame gyvenime, būsimajame tapsime nugalėtojais!

 

Trečioji užduotis – įkvėpti apaštališką Dievo Gailestingumo judėjimą, kuris skelbia ir meldžia gailestingumo visam pasauliui bei eina tobulumo link sesers Faustinos nurodytu keliu. Šis kelias veda per vaikišką pasitikėjimą Dievu, kuris išreiš­kiamas vykdant Jo valią ir laikantis gailestingumo artimui. Žmonės, visuomet ištikimi Gailestingumui, anot pranašo Izaijo,

„nekęs nei alkio, nei troškulio,
nekenks jiems nei dykumų vėjas, nei saulė,
nes gailestingasis juos veda
ir nuveda prie čiurlenančių šaltinių“ (Iz 49, 10)…

Dievo Gailestingumo metais ypatingai kviečiu piligrimus, atvykusius į mūsų koplyčią, melstis prie Gailestingojo Jėzaus paveikslo. Kaip raginama pranašo Samuelio knygoje, „pulkime į VIEŠPATIES rankas, nes didis jo gailestingumas“ (2 Sam 24, 14)… Man džiugu nuolat prisiminti atvejus, kuomet atvykstantieji piligrimai, melsdamiesi prie šio paveikslo, patiria įvairiopas malones. Jau sukaupta nemažai dėkingumo votų, kuriuos malones patyrusieji aukoja kaip padėkos Gailestingajam Jėzui ženklą…
Pripažindami ypatingą Gailestingojo Jėzaus paveikslo vertę, Lietuvos vyskupai sutarė, kad paveikslo kopija šiemet aplankytų kiekvienos parapijos bažnyčią, idant tikintieji bent keletą dienų savo parapijos bažnyčioje turėtų progą su maldomis, prašymais bei dėkingumu artintis prie Gailestingojo Jėzaus. Džiugu, kad Pilnų namų bendruomenės koplyčioje garsųjį paveikslą turime nuolat ir bet kada galime prie jo melstis…
Šventoji Faustina sakė, kad svarbu ne paveikslo meninė vertė, bet malonės, kurias Jėzus pažadėjo suteikti visiems, besimeldžiantiems prie Jo paveikslo…

 

Žiema.
(Kun. Valerijaus Rudzinsko nuotrauka)

 

Kai teikiama garbė Dievo Gailestingumui, malonės auga. Gailestingumo metais daugelio tikinčiųjų sutelkta malda prie Gailestingojo Jėzaus paveikslo tampa vartais, pro kuriuos į besimeldžiančiųjų širdis bei gyvenimą triumfuodamas žengia Dievo Gailestingumas. Ne veltui Dievas dovanoja viltingą pažadą kiekvienam prie Jo besiartinančiam: „Kai jis manęs šauksis, išgirsiu, nes aš gailestingas“ (Iš 22, 26)…
Dievo Gailestingumo metais ir patys mokykimės tapti labiau gailestingais. Šventoji Faustina savo Dienoraštyje mini, kad „šėtonas labiausiai nekenčia gailestingumo“ (Dien. 764), todėl natūralu, kad piktoji dvasia stengiasi žadinti žmonėse gailestingumui priešiškas nuostatas. Vis dėlto kasdienė kova su pagunda nebūti gailestingiems neturi būti nutraukta per visą mūsų gyvenimą. Kai stengiamės, Dievas keičia širdį… 2008 m. bendruomenėje išleidome puikią liudijimų knygą „Mylinčio Dievo rankose“. Ten sudėjome istorijas, patvirtinančias, kad vienintelis Dievo Gailestingumas gali pakeisti žmonių likimus ir mokyti būti gailestingais…
Parodyti gailestingumą raskime įvairių progų… 2011 m. sausio 6 d. išplatintame Laiške Lietuvos žmonėms Jo Eminencija Kardinolas Audrys Juozas Bačkis rašo:
„Jėzus sako: Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo (Mt 5, 7). Gailestingumas gimdo gailestingumą, skleisdamas taiką ir ramybę. Žmogaus širdis, pažinusi Dievo gailestingumą, yra pajėgi dovanoti gerumą šalia esantiems. Širdies gerumo turtas neša viltį, kuri iš Gailestingojo Jėzaus pervertos Širdies srūva į mūsų suvargusias ir sušalusias širdis. Tereikia pakėlus į Jį akis tarti: Jėzau, pasitikiu Tavimi, – ir, su Dievo pagalba, nešti gerumą, meilę, paguodą kiekvienam, kurį Viešpats mums siunčia. Kiek daug gali vienas geras žodis, padrąsinimas, paguoda, šypsena! Gailestingumo durys atveria žmonijai kelią į viltį, kurios šviesa nušviečia mūsų žemišką kelionę suteikdama jai amžinybės vertę“…

 

Gyventi imame, kai pajuntame, jog mūsų širdis sužeista begalinio troškulio būti su Mylimuoju, kurį vadiname Gailestingumu.

 

Dievo Gailestingumo dovanos gausios ir įvairialypės. Dievas, regėdamas žmogaus pasitikėjimą Gailestingumu, niekuomet nelieka abejingas. Džiaugdamiesi niekuomet neišsenkančia Dievo meile kiekvienam žmogui, drauge su pranašu tariame:
„Pašlovintas esi, gailestingumo Dieve!
Tavo vardas yra amžinai šlovinamas.
Visi tavo kūriniai tešlovina tave amžinai!“ (Tob 3, 11)…

Laimingi supratusieji, kad:
1. Dievą turime pažinti ne tik kaip Teisėją, bet ir kaip gailestingą Tėvą;
2. visam pasauliui turime melsti Dievo gailestingumo;
3. Dievas kviečia Jo Gailestingumu pasitikėti;
4. Dievo Gailestingumas ragina, kad ir tarpusavyje būtume gailestingi;
5. Gailestingumas keičia žmonių likimus.

 

2011 m. sausis

 

12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152535455565758596061626364656667686970717273747576777879

Mūsų rėmėjai: