PILNŲ NAMŲ BENDRUOMENĖ "Kad mano namai būtų pilni" (Lk 14, 23)
PILNŲ NAMŲ BENDRUOMENĖ "Kad mano namai būtų pilni" (Lk 14, 23)
Šiame skyrelyje rasite liudijimus apie patirtas Dievo malones, kuriuos užrašė žmonės, atvykstantys į Pilnų namų bendruomenės Dievo Gailestingumo koplyčią. Maloniai kviečiame tikinčiuosius užrašyti savo liudijimus, susijusius su mūsų bendruomene bei koplyčia. Užrašytą liudijimą su asmenine nuotrauka atsiųskite mums adresu info@pnb.lt
Nuolat skundžiausi bloga savijauta, dažnai peršaldavau. Dažnai ir be peršalimų visiškai neturėdavau jėgų, jaučiausi labai serganti. Būdavo sunku pakilti iš lovos, bet vis tiek kažkaip kildavau ir eidavau, nors ir ne visada. Dar sunkiau buvo visa tai išgyventi, nes iš aplinkinių ir artimų žmonių jausdavau kreivus žvilgsnius. Mažai kas tikėjo, kad mano negalavimai tikri, manė […]
Šį liudijimą nešioju širdyje nuo 2009 metų pavasario. Supratau, kad taip negalima – nešiotis vienai. Aš privalau pasidalinti. Visų pirma, išreiškiant begalinę padėką ir pagarbą tėvui Valerijui, Sauliui Semėnui ir brangiems Pilnų namų broliams. O antra, geroji žinia, dieviškojo stebuklo žinia turi sklisti – gal tai išgelbės ne vieną tikėjimo brolį ar sesę. Šią prasmingą […]
Šiame liudijime aš noriu papasakoti, kokia stipri yra šv. Mišių galia. Neabejokime: kuo dažniau užsakykime šv. Mišias įvairiais gyvenimo atvejais, tuo daugiau Dievo malonių sulauksime!.. Pasidalinsiu viena neseniai patirta istorija. Šiais metais (2012 m.) lapkričio mėnesį aš apsipirkinėjau viename Vilniaus prekybos centre. Vienu metu, matuojantis ir renkantis avalynę, akimirkai palikau be dėmesio rankinę ir… jos […]
Žmogaus gyvenime atsitinka visko. Rodos, šiandien jis teka ramiai ir vienodai, ir tada, kada nieko blogo nelauki, gyvenimas staiga pakrypsta kita linkme. Taip atsitiko ir man. Paskutiniais metais gyvenimas pasisuko pilnu ratu į blogą pusę. Viena nesėkmė po kitos, brangiausiojo žmogaus sprendimai bloškė atgal, atrodė, kad praradau viską dėl ko gyvenau, negalėjau su tuo susitaikyti, […]
Dar kokioje šeštoje klasėje sirgau radikulitu. Vėliau daug metų bandžiau „draugauti“ su nugaros skausmu, paūmėjančiu po kiekvieno sunkesnio buities ar fizinio darbo. Taip palaipsniui skausmas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Daug kartų bandžiau ieškoti pagalbos poliklinikose, bet daryti tyrimai nerodė jokios patologijos, todėl ir negalėjau gauti siuntimo rimtesnio specialisto konsultacijai. Dažnai tuose kabinetuose girdėdavau replikas: „Jūs […]
Mano tikėjimo kelias prasidėjo prieš vienuolika metų. Iki tol laikiau save tikinčiu, bet bažnyčios nelankiau. Mano žmona lankydavo bažnyčią, dalyvaudavo šv. Mišiose, mane kviesdavo eiti kartu, bet aš pastoviai atsisakydavau. Turime šeimos draugę Reginą, kuri yra ne vienam padėjusi atsiversti ir pažinti Dievą. Pradžią ji davė ir man. Mes pastoviai diskutuodavome tikėjimo klausimais, ginčydavomės, bet […]
Kai man buvo 28–eri, (tai – 1990 m.) aš dar mokiausi Muzikos akademijoje (Klaipėdoje) IV kurse. Jau turėjau šeimą, du mažučius vaikučius ir gyvenome Kaune. Kadangi mokiausi neakivaizdiniame skyriuje, tarpsesijiniu laikotarpiu tekdavo kas mėnesį vykti į įvairius mokslo atsiskaitymus. Tai buvo kovo mėnuo. Reikėjo vykti atsiskaityti ir mano mamos vyras Ignas pasisiūlė mane kartu su […]
Dievo meilė ir gailestingumas – beribis. Jis visus mus kviečia: „Ateikite pas mane, kurie esate prislėgti, aš jus atgaivinsiu“. Turime ausis, bet negirdime. Turime akis, bet nematome. Mane ir mano mamą, kaip ir daugelį žmonių, prie Dievo priartino liga. Buvome prislėgtos ilgus metus. Dar paauglystėje susirgau sunkia sąnarių liga, kuri greitai progresavo. Tradicinės medicinos gydytojų […]
– Mama, kai aš buvau maža, tu buvai paskendus… – pasakė man kartą trejų metų dukrelė. Taip. Tada – buvau paskendus. Mano siela glūdėjo visiškoj nevilty. Nemačiau nieko aplinkui. Elgiausi baisiai. Per dienas jokios šypsenos veide. Tik burbėjimas ir kaltinimas visų aplinkui. Siaubingiausia tai, kad labiausiai nuo mano tokios būsenos ir elgesio kentėjo mažoji dukrelė […]
Kiekvienas žmogus savo gyvenime turi ir mažesnių, ir didesnių sunkumų. Didžiausias mano gyvenimo skausmas buvo netektis. Kiekvieno žmogaus netektis yra unikali, todėl nėra griežtų taisyklių, kaip kas turėtų gedėti ir kiek laiko tai turi užtrukti. Gedinčiajam nereikia patarimų, jam reikia buvimo šalia, supratimo ir nuoširdžios atjautos. Žmogus gedi dėl bet kurios netekties – ar tai […]
Prieš atvykdamas į Pilnų namų bendruomenę, o tai buvo beveik prieš dešimtmetį, nesupratau, kam iš viso reikalinga malda. O ir bendruomenėje pirmosiomis dienomis laukdavau, kad tik greičiau baigtųsi visos maldos. Bendruomenės maldų metu įsivaizduodavau, kad ant lempos sėdi senukas ir jam visi meldžiasi. Kartais atrodydavo, kad tas senukas stebi mane, stovėdamas už lango. Tačiau dabar […]
Nuo 2008 m. rugpjūčio 30 d. pradėjau lankytis Pilnų namų bendruomenėje. Atvažiuodavom su vyru kiekvieną sekmadienį. Ir negalvojau apie ypatingus išgijimus, tiesiog norėjau keistis ir keisti savo gyvenimą. Nuo 19-os metų (šiuo metu man 48-eri) mane kankino gastritas (skrandžio uždegimai). Suprantu, kad tai nemirtina liga, tačiau uždegiminiai procesai, kurie kartodavosi kas mėnesį ar du, trukdami […]
Dievo meilę patyriau daug kartų per visą savo gyvenimą. O gyvenimas nebuvo lengvas. Daug sukrėtimų patyriau, daug ligų. Teko ištverti 12 operacijų. Tačiau su Dievulio pagalba atsikeldavau po ligos, pakildavau po kiekvieno išgyvenimo. Jau 23 m. kaip esu II grupės invalidė. Dievas leido sulaukt senatvės, nors ir nesitikėjau. Prieš du metus dukra sužinojo, kad kolegės […]
