"Laimės sala – 15 dalis"

„Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 19 – 20)

Žmonės meldžiasi įvairiais atvejais. Dažniausiai – kai patiria sunkumus. Maldos formų yra labai įvairių. Jų šįkart neaptarinėsime. Kalbėsime apie susitarimo maldą.
Nutinka, kad vienas žmogus melstis nebeįstengia. Jam reikia palaikymo. Bet kuris iš mūsų daugelį kartų gyvenime būname įžeidžiami, atmetami, suteršiami žmonių ar įvykių. Pasijuntame niekam nereikalingi, tačiau, jei išties mus kas nors myli, nepriklausomai nuo nieko, mūsų vertė jų akyse nesikeičia. Mylintys žmonės už mus meldžiasi. Kas benutiktų, atminkime, kad asmens vertę sudaro ne tai, ką jis veikia ar ko neveikia. Bet kada galime viską pradėti iš naujo ir siekti savo tikslų, nes mūsų esminė vertė visuomet išlieka nepaliesta. Toji vertė – suvokimas, jog priklausome Dievui ir esame verti Jo gailestingumo, jei tik šiuo gailestingumu pasitikime. Taip pat esame verti, kad kiti žmonės už mus melstųsi užtarimo malda. Esame pašaukti nepaprastai kilniam uždaviniui – budėti maldoje šalia, tų kurie patikėti mūsų širdžiai

Viešpatie, pasigailėk! (Bendruomenės foto archyvas)

Išties, daugelis ganytojų pataria melstis susitarus. Šis patarimas grindžiamas Išganytojo pažadu: „Ir dar sakau jums: jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 19 – 20)..
Pirmaisiais krikščionybės amžiais tokia malda buvo labai išplitusi. Neveltui kunigas Mišių metu meldžia Kristų, kad Jis maloningai priimtų visos Bažnyčios maldavimus, kaip buvo pažadėjęs išklausyti dviejų ar trijų susitarusiųjų maldą. Prisiminkime, kaip visos Bažnyčios malda stebuklingu būdu išlaisvino apaštalą Petrą:
Erodas, „pamatęs, jog tai patinka žydams, įsakė suimti ir Petrą. Buvo Neraugintos duonos dienos. Suėmęs Petrą, įmesdino jį į kalėjimą ir pavedė saugoti keturgubai sargybai po keturis kareivius. Po Velykų ketino išduoti jį miniai. Taigi Petras buvo uždarytas kalėjime. O bendrija karštai meldėsi už jį Dievui.
Klausiantiems apie bendruomeninę maldą, atsakau:
Jei tu melsiesi vienas, Dievas į tavo sielą siųs malonės lašą.
Jei nueisi, kur meldžiasi du ar trys, patirsi, kad malonė dvigubėja ar trigubėja.
Jei melsiesi, kur meldžiasi šimtas ar keli šimtai, įžengsi į malonės upę, nuplukdysiančią tave į Dievo Širdį, kurioje malonė ribų neturi.
Paskutinę naktį prieš Erodui išduodant Petrą, tasai, supančiotas dviem grandinėmis, miegojo tarp dviejų kareivių. Prie durų sargybiniai ėjo sargybą. Staiga ten atsirado Viešpaties angelas, ir kamerą nutvieskė šviesa. Jis sudavė Petrui į šoną ir žadindamas tarė: „Kelkis greičiau!“ Ir nukrito jam grandinės nuo rankų. Angelas kalbėjo toliau: „Susijuosk ir apsiauk sandalus!“ Jis taip ir padarė. Angelas tęsė: „Užsimesk apsiaustą ir eik paskui mane!“ Išėjęs Petras sekė paskui jį. Tik jis nesuvokė, kad angelo veiksmai tikri, jis tarėsi matęs regėjimą. Šitaip jiedu praėjo pro pirmą ir antrą sargybą ir prisiartino prie geležinių vartų į miestą. Vartai savaime atsidarė. Išėję pro juos, jie leidosi tolyn viena gatve. Staiga angelas nuo jo pasitraukė. Petras atsipeikėjęs tarė: „Dabar tikrai žinau, kad Viešpats atsiuntė savo angelą ir išvadavo mane iš Erodo rankų ir žydų minios kėslų“.
Taip mąstydamas, jis atėjo prie Morkumi vadinamo Jono motinos Marijos namų, kame nemažas būrys buvo susirinkęs melstis. Jis pasibeldė į lauko duris. Tarnaitė, vardu Rodė, nuėjo paklausti, kas ten. Pažinusi Petro balsą, ji iš džiaugsmo pamiršo atidaryti duris, bet nubėgo pranešti, jog Petras stovįs už durų. Jai sakė: „Tu pakvaišai!“ Bet ji tvirtino savo. Tada jie nusprendė: „Tai jo angelas“.
Tuo tarpu Petras toliau beldė į duris. Atidarę jie pamatė jį ir nustėro. Jis davė ženklą laikytis tyliai. Paskui apsakė, kaip Viešpats išvedė jį iš kalėjimo. Jis dar pridūrė: „Praneškite apie tai Jokūbui ir kitiems broliams“. Paskui iškeliavo kur kitur“ (Apd 12, 3 – 7)…

Šventosios Mišios. (Bendruomenės foto archyvas)

Susitarimo malda – tai žmonių meilės išraiška. Meilė – kaip požeminė upė. Jei ji yra ugnis, tada besimeldžianti Bažnyčia yra jos kurstytoja, apipilanti pasaulį meilės spindesiu… Rašytojas Daniel-Ange tvirtina, jog susitarimo maldos metu ne kas kitas, o pats Šventosios Dvasios Asmuo yra kviečiamas. Tokia intensyvi ir karšta mažos grupelės malda Viešpačiui yra labai brangi. Kartais pamatome, kaip ji išklausoma, dažnai gauname malonę, kurios net nesitikėjome, bet visada patiriame ramybę širdyje, sustiprinančią sielą ir teikiančią palengvėjimą kūnui…
Susitarimo maldą rekomenduojama praktikuoti:
– susitarus su vienu, dviem ar daugiau žmonių;
– labai būtų pravartu šiam reikalui paprašyti kunigo palaiminimo.
– Antra, reikia tiksliai suformuluoti prašymo tikslus, pavyzdžiui:
– išgydyti žmogų iš kokios nors ligos,
– melsti sėkmingos operacijos,
– prašyti, kad Dievas suteiktų malonę ištverti kančias,
– meldžiant laimingos mirties, – prašyti dar kokios nors kitos malonės.

– Trečia, reikia kreiptis į Dievą per iš anksto susitartą laiką (pvz. devyndienį, dalyvaujant tam tikrą kartą Mišiose – savaitę, mėnesį ar pan.);
– tam tikrą kartų skaičių per parą,
– susitartu laiku.

Dievo valią išpildysite ir Jam patiksite, jei bent vieną sritį savo gyvenime įstengsite tvarkyti tobulai. Kol tokios srities neišugdėte, jūsų gyvenimas įmanomas tik kaip vergovė pasauliui. Tačiau, išmokusysis tobulai įvykdyti Viešpaties valią mažuose dalykuose, gauna malonę tvarkytis su dideliais uždaviniais ir įstengs sėkmingai bei laimingai juos nugalėti.

Tuo metu tikintieji gali būti skirtingose vietose: atstumas tarp jų įtakos neturi. Svarbiausia – nuoširdumas ir pasitikėjimas Dievo gailestingumu.
Ypatinga maldos forma – pasirinktų Šventojo Rašto vietų skaitymas. Sunku nusakyti dvasinę – moralinę ir medicininę – psichologinę Dievo apreikštųjų tekstų skaitymo bei kartojimo vertę.
Štai, psalmyno skaitymas nugena nuo žmogaus piktąsias dvasias, kurios yra nusivylimo, liūdesio, depresijų, tuštybės ir daugelio kitų ydų priežastis.
Kasdienis Evangelijos skaitymas padeda vaduotis iš nuodėmių ir užpildo sielą Dievo žodžiu, nes, kaip rašoma Evangelijoje pagal Matą:
„Žmogus gyvas ne viena duona,
bet ir kiekvienu žodžiu,
šeina iš Dievo lūpų“ (Mt 4, 4)…

Pirmoji Komunija. (Bendruomenės foto archyvas)

Ypatingai svarbus aktyvus dalyvavimas šventosiose Mišiose.
Senuosiuose liturgijos aprašymuose pasakojama apie pamaldose dalyvaujančius žmones, stovinčius ant skirtingų Dievo malonės pakopų.
Ant žemiausios pakopos yra tie, kurie nesugena ir nesistengia susitelkti maldai, dažnai Mišių metu vaikštinėja šalia bažnyčios ir užsiėmę įvairiais pašnekesiais.
Ant antrosios pakopos – dalyvaujantys pamaldose, tačiau atsisakantys naudotis Šventaisiais Sakramentais.
Ant trečiosios pakopos – ir besimeldžiantys, ir priimantys Sakramentus.
Ant ketvirtosios pakopos telkiasi tie, kurie glaustosi ne prie Dievo namų durų, o rikiuojasi pirmosiose gretose – kuo arčiau Dievo altoriaus.

Dar neprašius malonės, nuolankiesiems Dievas ją suteikia. Kai tavo norai išnyks Dievo meilėje, tu net nepajėgsi suskaičiuoti malonių, kurias Viešpats tau siųs. Jos bus gausesnės už rudeninį derlių, jų bus daugiau, nei žvaigždžių nakties skliautuose…

Ant penktosios pakopos susirinkę šlovintojai. Jie gieda giesmes, o šalia jų stovi Viešpaties angelai, giedančiųjų troškimus, lyg smilkalo dūmus, kuo greičiau nunešantys prie Viešpaties Sosto. Dievas nori, kad Jo šlovintojų choras taptų toks gausus ir galingas, kad nuo jų giesmių sudrebėtų dangus ir žemė, uždegdami dvasiniam atgimimui bažnyčioje susirinkusiųjų širdis.
Ant šeštos – aukščiausios pakopos stovi tie, kurie tarnauja prie Viešpaties altoriaus. Tai didi Dievo malonės privilegija, kurios daugelis nesupranta. Štai kodėl tiek mažai patarnaujančių mes regime prie Viešpaties altoriaus.
Šėtonas deda visas pastangas, kad žmonės nesąmoningai ir išgalvotais pretekstais kuo toliau šalintųsi nuo altoriaus ir vargonų erdvių, nes šios vietos velniui pačios baisiausios.

Malda. (Bendruomenės foto archyvas)

Lygiai taip ir Dievas, ypatinga apsauga lydi giedotojus bei patarnautojus. Deja, šėtonas uždengia žmonėms akis ir tik nedaugelis supranta bei įvertina Dievo malones.
Senieji šaltiniai tvirtina, kad kuo daugiau žmonių pamaldose dalyvauja, tuo stipriau veikia Dievo malonė, o šėtonas su savo kėslais priverstas sprukti.
Džiaugsmas yra tikėjimas. Nė vienas nesame laisvi nuo išbandymų. Tačiau tikėjimas garantuoja džiaugsmo išsaugojimą apėmus skausmui.

Šiandien daugeliui reikia apsispręsti, ant kurios pakopos jie nori stovėti. Šiandien daugelio uždavinys – atvesti kuo daugiau žmonių prie Malonės Sosto, kad bet kuriais išbandymų laikais, vieni kitus nuolat užtardami maldoje, būtume apsaugoti nuo įvairiausių nuopuolių.
Nori būti laimingas? Jei sielos reikalais rūpinsiesi daugiau nei kūno, laimė taps dosnesnė, negu pajėgi įsivaizduoti.

Laimingi supratusieji, kad:
1. susitarimo malda – tai suvokta atsakomybė už tuos, kurie yra šalia mūsų;
2. jei dėl ko nors meldžiamės susitarę, turime galimybę būti greičiau išklausyti;
3. meldžiantis itin svarbu pasitikėti Dievo gailestingumu;
4. nėra žmonių, kurie nebūtų verti Dievo gailestingumo;
5. kuo sąmoningiau dalyvausime Mišiose, tuo daugiau malonių patirsime.

12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152535455565758596061626364656667686970717273747576777879

Mūsų rėmėjai: