"PRISIKĖLIMAS IR GYVENIMAS"

Šiandien Bažnyčios liturgijoje pateikiamas Lozoriaus prikėlimo iš numirusių įvykis iškelia į dienos šviesą itin svarbų ženklą. Jėzus apreiškiamas kaip tas, kuriame mes galime įžengti į nesibaigiantį gyvenimą, todėl Juo galime tikėti ir remti savo žmogišką egzistenciją.

Pats Jėzus žvelgia anapus ženklo, į Dievo garbę ir jo paties pašlovinimą: „Ši liga ne mirčiai, bet Dievo garbei, kad būtų pašlovintas Dievo Sūnus“. Ir štai jis trokšta patraukti žmogaus žvilgsnį į šį „anapus“, o žmogus gali leistis patraukiamas tik per tikėjimą. Mortą Jėzus įspėjo: „Jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę“.

Tikėjimą Jėzus sulygino su dienos šviesa: „Kas vaikščioja dieną, tas nesuklumpa, nes mato šio pasaulio šviesą“, o netikėjimą – su naktimi: „O kas vaikščioja naktį, suklumpa, nes jam trūksta šviesos“. Neturint ar nemaitinant tikėjimo, vidinės akys tarsi apsineša, jos lyg apsitraukia nepasitikėjimu, įtarumu. O tikėjimas trokšta akis apvalyti, nuimti įtarumo aprišalus.

Didžiausią netikėtumą Kristus pateikia turbūt tada, kai gyvenimo ir prisikėlimo tikrovę patraukia iš ateities į dabartį. Mortos išreikštą tikėjimą mirusiųjų prisikėlimu paskutiniąją dieną, jis tarsi pataiso: prisikėlimas ir gyvenimas jau dabar, nes „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas“. Vartai į šį „dabar“ – žmogaus tikėjimas: „Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas“. Tikėjimo dėka, mirtis, atsiskyrimo nuo Dievo prasme, nebeegzistuoja, nes ją įveikė Kristaus Prisikėlimas.

Šiais metais, kai negalime įprastiniu būdu įsitraukti į Eucharistijos šventimą, tikėjimo dimensija, regis, prašosi būti suintensyvinta. Realaus Kristaus buvimu altoriaus sakramente atžvilgiu, egzistuoja kvietimas sąmoningiau atlikti konkrečius tikėjimo, troškimo ir dėkojimo aktus. Tikėti, kad duonos ir vyno pavidalai tikrai virsta Kristaus Kūnu ir Krauju, trokšti priimti šį gyvąjį Kristų ir dėkoti taip, tarsi būtume realiai jį priėmę. Šie trys aktai ir sudaro dvasinės komunijos sąlygas.

Šalia šių aktų, rasti ir kitų tikėjimo maitinimo būdų. Laukti Dievo apsilankymo meto, skaitant daugiau Šventąjį Raštą, vaikščiojant gamtoje, ieškant savo maldos būdo, trokštant ir stebint, kaip Dievas prisiliečia ir dovanoja save per santykius, kad patirtume, jog Kristus čia ir dabar YRA mūsų prisikėlimas ir gyvenimas.

Mūsų rėmėjai: