"III VELYKŲ SEKMADIENIS, A metai"

JAME NEBUVO MIRTIES, MUMYSE NEBUVO GYVENIMO.
Iš šv. Augustino homilijos apie Emauso mokinius.

Iš kur mums ateina gyvenimas, iš kur jam ateina mirtis? Pažvelk į jį : Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas (Jn 1,1). Ieškokite čia mirties. Kur ji? Iš kur ji? Kaip buvo Žodis? Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jeigu čia randi kūną ir kraują, randi mirtį. Bet jam – Žodžiui, iš kur mirtis? O mums, žemėje padėtiems žmonėms, mirtingies, gendantiems, nusidėjėliams, iš kur gyvenimas?

Jame nebuvo mirties, mumyse nebuvo gyvenimo. Jis prisiėmė mirtį iš mūsų dalies, kad duotų mums gyvenimą iš savo dalies. Kaip jis prisiėmė mirtį iš mūsų dalies? Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų. Šituo jis prisiėmė mūsąją dalį, kurią paaukojo už mus. O iš kur mums gyvenimas? Ir gyvybė buvo žmonių šviesa. Jis mums gyvenimas, mes jam – mirtis. Bet kokia mirtis? Ji kyla iš jo palankumo, o ne iš jo būklės. Mat jis teikėsi, norėjo, gailėjosi ir mirė turėdamas tam galią. Aš turiu galią ją [gyvybę] atiduoti ir turiu galią vėl ją atsiimti (Jn 10,18).

Šito Petras nežinojo, kai išgirdęs apie Viešpaties mirtį pasibaisėjo. Bet štai Viešpats jau pasakė, kad mirsiąs ir prisikęlsias trečiąją dieną. Ką jis skelbė, įvyko, bet anie, kurie girdėjo, netikėjo. O mes tikėjomės, kad jis atpirksiąs Izraelį. Dabar po viso to jau trečia diena, kaip tai atsitiko (Lk 24,21). Vylėtės, o dabar nusivylėte. Nuo vilties [aukštumų] kritote žemyn. Tas, kuris eina su jumis, kelia jus. Jie buvo mokiniai, jo klausėsi, su juo gyveno, jį laikė savo mokytoju, jo buvo mokomi ir neišgalėjo sekti bei turėti plėšiko, kabančio ant kryžiaus, tikėjimą.

Iš lot. k. vertė diak. Lukas Skroblas

Mūsų rėmėjai: