"Pirmasis Lietuvoje sertifikuotas pasyvus namas"

KAS TAI – PASYVUS NAMAS?

Kelis paskutinius dešimtmečius pasaulyje kalbama ir diskutuojama apie gamtos išsaugojimą, o pastaraisiais metais daug dirbama, siekiant sumažinti energetinių resursų naudojimą, tad vis populiaresni tampa energetiškai efektyvūs namai. Pasyvus namas – tai naujos koncepcijos energetiškai efektyvus pastatas. Jau dabar Europoje stengiamasi pastatus projektuoti ir statyti taip, kad pastatui šildyti reikėtų kuo mažiau iškastinių ar kitokių energijos išteklių.

 

Pasyviu namu paprastai vadinamas toks namas, kurio energijos poreikis yra itin mažas. Pasyvus namas sunaudoja tik ketvirtadalį arba dar mažiau standartiniam namui reikalingos energijos. Pasyvūs namai įprastai neturi atskiros šildymo sistemos. Jiems pakanka rekuperacinės vėdinimo sistemos. Pasyvaus būsto efektyvumas paremtas efektyvia pastato šilumos izoliacija bei padidintu atitvarų sandarumu.

ISTORIJA

Pasyvių namų koncepcija yra pakankamai nauja. Pirmieji pasyvūs namai buvo pastatyti Vokietijoje 1989 metais ir šiuo metu tokių namų pasaulyje yra per 10 tūkstančių. Daugiausiai energiškai efektyvių namų yra statoma Austrijoje ir Vokietijoje. Keli šimtai tokių namų yra pastatyti ir Švedijoje.
Pasyvių namų pradininku laikomas daktaras Wolfgang’as Feist’as, kuris 1996 metais Vokietijos Darmštato mieste įsteigė Pasyvaus Namo Institutą (Passivhaus Institut), tiriantis tokių namų efektyvumą ir teikiantis rekomendacijas projektuotojams. Pagal pasyvių namų technologiją projektuojami ir statomi ne tik gyvenamieji namai, bet ir biurų pastatai, mokyklos bei kiti visuomeniniai statiniai.
Per dvidešimt metų buvo atlikta daug išsamių tyrimų, kaip įvairūs veiksniai įtakoja pastatų termostatines savybes, tiek statybų metu, tiek eksploatuojant. Sukurtos apskaitos programos ir statybos technologijos. Suformavus pastatus, atsirado galimybė plačiai pradėti naudoti pasyvius namus ne tik Vokietijoje, bet ir visose Europos šalyse. Šių namų statybai naudojamos šiuolaikinės statybinės medžiagos ir konstrukcijos bei naujausia inžinerinė įranga.

PASYVAUS NAMO SAVYBĖS

Mažai energijos sunaudojančių namų konstrukcijose šilumą izoliuojantis sluoksnis paprastai yra geresnis (storesnis) už įprastų namų šilumos izoliaciją ir projektuojamas taip, kad nebūtų jokių šiluminių tiltelių ir kad šilumos nuostoliai per atitvaras būtų minimalūs. Pastatų išorinės atitvaros yra sandarios, todėl viduje nėra skersvėjų, o šiluma patalpoje pasiskirsto tolygiai. Šilumos praradimai per vėdinimo sistemą (rekuperatorių) su aukštu šilumos grąžinimo koeficientu yra minimalūs. Todėl trūkstamas energijos kiekis šildymui gali būti padengiamas naudojantis paprastais sprendimais.

PASYVAUS NAMO KRITERIJAI

Energijos šildymui sunaudojama mažiau nei 15 kWh /(m² per metus).
Šildymo apkrova – iki 10 W/m².
Pirminės energijos sunaudojama iki 120 kWh /(m² per metus).
Oro kaitos norma prie 50 Pa slėgio turi būti iki 0,6/h.

Pasyvaus namo patalpų apšildymui sunaudojama labai mažai energijos – mažiau nei 15 kWh/m² per metus. Palyginimui, šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis namas suvartoja vidutiniškai 100 kWh energijos vienam kvadratiniam metrui šildyti per metus.

 

PASYVAUS NAMO PRIVALUMAI

Energiškai efektyvus namas turi daug aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių naudos aspektų. Neabejotina ir tai, kad ir patys pasyvaus namo gyventojai įgyja nemažai privalumų. Lyginant su kitais panašaus tipo energiškai efektyviais pastatais, pasyvus namas yra kur kas ilgaamžiškesnis ir reikalauja mažiau priežiūros.
Aukštesnė gyvenimo kokybė ir komfortas.
Sumažinta CO2 tarša – Vidutinio dydžio gyvenamasis namas per metus į atmosferą išmeta iki 6,000 kg CO2. Gyvenant tokio pat dydžio pasyviame name, atmosferos tarša sumažėja iki 2,100 kg CO2 per metus.
Triukšmo lygio mažinimas – Storesnės ir gerai apšiltintos atitvarinės konstrukcijos geriau apsaugo nuo išorės triukšmo, o tai paprasčiausiai reiškia tylesnius kambarius ir geresnį poilsį netoli triukšmo zonų esančiose vietose.
Šiluminis komfortas (taip pat ir vasarą).
Geresnės kokybės vidaus oras. Šviežias gaivus oras.
Pastovi drėgmė ir temperatūr.a
Lengvesnė priežiūra.
Mažos šildymo išlaidos – Pasyvus namas sutaupo mažiausiai 75 proc. Šildymui reikalingos energijos per metus.
Mažos eksploatacinės išlaidos
Didesnė ir stabili pastato vertė – Parduodant energiškai efektyvų namą, jo pardavimo kaina bus iki 30 proc. didesnė už įprastinio namo kainą.
Projektavimo laisvė
Mažiau techninės įrangos
Mažiau priklausomybės nuo importuojamų energinių resursų

 

PROJEKTO PRISTATYMAS

Pilnų namų bendruomenė vykdo specifinę ir išskirtinę veiklą – asmenų priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų socialinę psichologinę reabilitaciją, t. y. padeda alkoholikams ir narkomanams grįžti į blaivų gyvenimo būdą. Šią misiją bendruomenė vykdo nuo 2001 metų. 2005 metais bendruomenė išsikėlė į nuošalų vienkiemį Nacionaliniame Dzūkijos parke ir nuosavybės teise įgijo žemę bei senus pastatus. Vienas gyvenamasis namas ir trys ūkiniai pastatai statyti 1930 metais. Akivaizdu, kad pastatai nėra pritaikyti gyventi žmonėms. Nėra visų būtiniausių patogumų: elektros, vandentiekio ir kanalizacijos, šildymo sistemų. Bendruomenei teko pakeisti esamų pastatų paskirtį ir pritaikyti savo reikmėms. Buvo įrengti gyvenamieji kambariai, valgomasis su virtuve, koplyčia ir administracijos kabinetas.

2011 metais bendruomenei teko nelengva užduotis – pagerinti gyvenimo sąlygas ir pastatyti gyvenamąjį namą skirtą tikslinės grupės žmonėms. Užduotis nepaprasta, nes bendruomenė nėra pelno siekianti organizacija, veikia labdaros pagrindais. Užduotis tapo dar sunkesnė, kuomet buvo nutarta, kad būsimasis pastatas turi būti energetiškai efektyvus ir organiškai įsilieti į bendruomenės kuriamą žmogui draugišką aplinką.

Atsižvelgiant į priklausomų asmenų sveikimo programos reikalavimus, suprojektuotas vieno aukšto pastatas su mansarda ir rūsiu. Tai skiriasi nuo kitų laikiną globą teikiančių socialinių įstaigų apgyvendinimo sąlygų. Bendruomenėje klientai gyvena iki 18 mėnesių. Pastate numatomi gyvenamieji kambariai 20-čiai tikslinės grupės žmonių ir dviem reziduojantiems darbuotojams, kabinetai psichologui, socialiniam darbuotojui, priėmimo kambarys bei kabinetas administracijos darbuotojams. Rūsyje numatomos kitos pagalbinės patalpos: susirinkimų kambarys, dušinė, skalbykla, katilinė ir kitos pagalbinės ūkinės patalpos. Mažai energijos naudojantis pastatas prisidės prie bendruomenės teikiamų paslaugų prieinamumo didinimo, sukurs normalias gyvenimo sąlygas klientams ir tinkamas darbo vietas specialistams.

Jau pastato projektavimo metu buvo aišku, kad būsimasis statinys sulaužys pasyvių namų architektūros stereotipą. Architektūros sprendiniai įgyvendinti, atsižvelgiant į Dzūkijos nacionalinio parko reikalavimus.
Naujasis statinys sertifikuojamas Vokietijos „Passivhaus Institut“.
Objektas pradėtas statyti 2011 m. liepos 1 d.

 

EKSPLIKACIJOS

 

 

 

PROJEKTUOJAMO NAMO BENDROJI INFORMACIJA

Gyvenamų patalpų plotas: 589,0 m2

Apvalkalo tūris: 1950,0 m3

Projektuojama vidaus temp.: 20° C

Projektuojama vidaus oro drėgmė: 40-50 %

C02 kiekis: < 1000 ppm

Išorinės siena U dydis: 0,10 W/m2K

Rūsio siena U dydis: 0,12 W/m2K

Stogas U dydis: 0,108 W/m2K

Stogas horizontalus U dydis: 0,07 W/m2K

Grindys U dydis: 0,11 W/m2K

Langų Uw dydis: 0,80 W/m2K

Išorinės durys UD dydis: 0,80 W/m2K

Rekuperatorius su šilumos grąžos naud. koef: 90 %

Infiltracijos koef.: < 0,5 h 1

Šildymo poreikis: 15 kWh/m2a

 

PASTATO KONSTRUKCIJOS

Sienos

Rūsio sienos – monolitas apšiltintas putų polisterolo Neoporas λ=0,032 W/mxK, storis 150 mm + 100 mm. Kitos sienos – monolitinės naudojant VELOX klojinių sistemą, sistemoje integruotas putų polistirenas Neoporas λ=0,032 W/mxK 200 mm. Iš lauko papildomai apšildant mineraline vata ISOVER KL35 λ=0,035 W/mxK 70 mm, ir priešvėjine plokšte ISOVER RKL31 λ=0,031 W/mxK 30 mm. Rūsio grindys apšiltintos EPS100 λ=0,035 W/mxK 300 mm.

 

Stogas

Palėpės denginys šildomas mineraline vata ISOVER KL35 λ=0,035 W/mxK 125 mm + 125 mm + 200 mm. Stogo sandarumas užtikrinamas plėvele ISOVER VARIO KM Duplex UV. Ši plėvelė tarpusavyje suklijuojama lipnia juosta VARIO KB1. Dar papildomai KL35 λ=0,035 W/mxK 50 mm.

 

Langai

Langų Uw< 0,80 W/m2K. Įstatyto lango Uinstaiiation < 0,85 W/m2K. Lango rėmas iš profilio PVC profilio Aluplast Energeto 8000 /foam inside: lango rėmo Uf< 0,68 W/m2K. Stiklinimas iš stiklo paketų 4GNRG-18AR-4-18AR-4GNRG: stiklo Ug= 0,60 W/m2K, stiklo g-value = 0,61 (saulės energijos pralaidumas), šviesos laidumas/atspindėjimas – 72/16%, paketo storis 44 mm. Stiklo paketo rėmelis “Svvisspacer V”, ipg= 0,027 W/mK.

 

Lauko durys

Išorinių pastato durų UD< 0,80 W/m2K, pagal pagal EN 1121. Įstatytų durų UD.instaiiation < 0,85 W/m2K. o Oro skverbties klasė pagal EN 12207, Q100pa< 2,0 m3/(hm).

 

Vėdinimo sistema

Parinktas rekuperacijos įrenginys Ned Air b.v. WTA HR 1000.

 

Šildymo sistema

Šildymo sistema projektuojama, pagal reikalaujamą šilumos poreikį-14900 kWh/a (15 kWh/m2a). Projektuojamas tik grindinis šildymas. Šilumos šaltinis – geoterminis šilumos siurblys su vertikaliais grunto kolektoriais. Parinktas įrenginys STIEBEL ELTRON WPF 16, 16,2 kW, kuris taip pat ruoš karštą vandenį. Karštą vandenį taip pat ruoš saulės kolektoriai FK Solinas 3 8 vnt., bendras absorberio plotas 11,2 m2.