Dvasinis palydėjimas

Žmogus, prašantis dvasinio palydėjimo, vienaip ar kitaip ieško tobulumo, jis siekia tikresnio, gilesnio dvasinio gyvenimo,ieško Kristaus. Jis trokšta pažinti kliūtis savo dvasinio gyvenimo kelyje, suvokia, kad ne visada žino, kaip turėtų pasielgti, jaučia norą būti palydimas, nes nėra visiškai patenkintas savo dabartine padėtimi. Jis siekia krikščioniško gyvenimo pilnatvės, vidinės ramybės išorinių ir vidinių konfliktų paženklintame gyvenime.

Palydėtojas palydimajam stengiasi žadinti meilę Kristui, troškimą Juo sekti ir Jo klausyti. Savo ruožtu, jis pats liudija palydimajam savo meilę Kristui. Suprantama, palydimasis neturėtų skverbtis į palydėtojo vidinį gyvenimą. Šiame dvasinio gyvenimo etape svarbu yra atrasti teisingą santykį su Jėzumi Kristumi – tikruoju Draugu. Pas dvasinį palydėtoją reiktų eiti ieškoti pagalbos maldai, kuri yra svarbiausia draugystėje su Jėzumi dalis.

Todėl, galime sakyti, kad dvasinis palydėtojas yra daugiau nei draugas ar žemiškas tėvas. Taip pat jis nėra neipamokslininkas, nei teologas, nei katechetas, nei teoretikas, o juo labiaune guru. Dvasios tėvo prigimtis slypi veikiau šv. Pauliaus žodžiuose: „Paskelbdamas Evangeliją, aš esu tapęs jūsų tėvu Kristuje Jėzuje“ (1 Kor 4, 15). Tai reiškia, kad dvasios tėvas yra „tėvas pagal Dvasią“, kuris gimdo žmogų Kristui, tačiau pats nėra ir niekada nebus Kristus. Jis padeda palydimajam gyventi taip, kaip Kristus gyveno savo dangiškojo Tėvo atžvilgiu, kad palydimasis pamažu augtų Kristuje, taptų tikru vyru ar moterimi savo gyvenime su Kristumi. Kristaus ir palydimojo dialoge dvasios tėvas visada yra antraeilis asmuo. Jis nėra gelbėtojas, stebukladarys ar visų reikmių tenkintojas. Palydėtojas tiek daug žadėti negali, tačiau gali duoti vieną dovaną – būti bendrakeleiviu. Jis eina kartu, dalijasi rūpesčiais, lydi maldoje.

Eidamas kartu palydimasis išmoksta palaipsniui atverti širdies ausis Šventajai Dvasiai ir atskirti Jos veikimą sieloje. Išmoksta teisingai sąžinėje vertinti savo veiksmus, atpažinti iliuzinius nukrypimus, klaidingą entuziazmą. Tampa pajėgusvaldyti aistrų vėtras, nepasiduoti silpnumo akimirkoms.

Palydėjimo tikslas – padaryti žmogų jautrų Dievo buvimui ir veikimui jo gyvenime, padėti Jo valią pažinti, priimti ir ją vykdyti.

Mūsų rėmėjai: