Dvasinis palydėjimas

Žmogus, prašantis dvasinio palydėjimo, vienaip ar kitaip ieško tobulumo, jis siekia autentiškesnio, gilesnio dvasinio gyvenimo, jis ieško Kristaus. Jis trokšta atpažinti kliūtis savo dvasinio gyvenimo kelyje, suvokia, kad ne visada žino, kaip turėtų pasielgti, jaučia norą būti palydimas, nes nėra visiškai patenkintas savo dabartine padėtimi. Jis siekia krikščioniško gyvenimo pilnatvės, vidinės ramybės išorinių ir vidinių konfliktų paženklintame gyvenime.

Palydėtojas palydimajam stengiasi žadinti meilę Kristui, troškimą Juo sekti ir Jo klausyti. Jis stengiasi komunikuoti palydimajam savo meilę Kristui, tačiau palydimasis neturėtų skverbtis į palydėtojo vidinį gyvenimą, nes šis nėra draugas, apie kurį viskas žinoma. Pas dvasinį palydėtoją paprastai ateinama ieškoti pagalbos maldai, o ne draugystės (nors santykiai gali būti labai draugiški).

Dvasinis palydėtojas nėra nei draugas, nei žemiškas tėvas, nei Dievas Tėvas, nei Kristus. Santykyje su palydimuoju jis nėra ir pamokslininkas, teologas, katechetas, teoretikas ir – gink Dieve – guru. Dvasios tėvo prigimtis slypi veikiau šv. Pauliaus žodžiuose: „Paskelbdamas Evangeliją, aš esu tapęs jūsų tėvu Kristuje Jėzuje“ (1 Kor 4, 15). Tai reiškia, kad dvasios tėvas yra „tėvas pagal Dvasią“, kuris gimdo žmogų Kristui, tačiau pats nėra ir niekada nebus Kristus. Jis padeda palydimajam gyventi Kristaus mokymu taip, kaip pats Kristus juo gyveno savo dangiškojo Tėvo atžvilgiu, kad palydimasis pamažu augtų Kristuje, taptų tikru vyru ar moterimi savo gyvenime su Kristumi. Kristaus ir palydimojo dialoge dvasios tėvas visada yra antraeilis asmuo. Jis nėra gelbėtojas, stebukladarys ar visų reikmių tenkintojas. Palydėtojas tiek daug žadėti negali, tačiau gali duoti vieną dovaną – būti bendrakeleiviu. Jis eina kartu, dalijasi rūpesčiais, būna šalia, kai to reikia.

Iš tokio ėjimo kartu palydimasis gali tikėtis tokios pagalbos: palaipsniui atverti jam širdies ausis Šventajai Dvasiai ir padėti atskirti autentiškus šios judesius sieloje, suprasti sąžinės sprendimų objektyvumą, atpažinti iliuzinius nukrypimus, klaidingą entuziazmą, siaučiant aistrų vėtrai, kankinant silpnumui, netgi drebant visoms kūno ir sielos galioms.

Palydėjimo tikslas – padaryti žmogų jautrų Dievo buvimui bei veikimui jo gyvenime ir padėti tinkamiau ir visapusiškiau Jam atsiliepti.

Mūsų rėmėjai: