"TIKROJI DIEVO VAIKŲ LAISVĖ"

XXIII eilinio laiko sekmadienis, A metai

Šio sekmadienio eucharistinio šventimo pradžios malda prašo pagausinti tikinčiųjų gyvensenoje Dievo vaikų laisvę: „Dieve, tu atsiuntei žmonijai Atpirkėją ir padarei mus mylimais savo vaikais; pažvelk tad maloniai į visus Kristaus išpažinėjus, suteik jiems tikrąją laisvę ir amžinąjį paveldą“.

Pirmoje maldos dalyje pasakoma tai, kas jau įvyko – Išganytojo dėka tikintysis jau yra mylimas Dievo vaikas! Jėzaus kančios, mirties ir prisikėlimo tikslas buvo atstatyti teisingą santykį tarp mylinčio Tėvo ir nuklydusių vaikų, sugriaunant nuodėmės galią, leidžiant Tėvu pasitikėti ir patirti Jo džiaugsmą, kad, kaip apaštalas Paulius linki, „būtumėte nepeiktini ir nekalti, nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje (Filipiečiams 2, 15).
Antroje maldos dalyje prašoma tikrosios Dievo vaikų laisvės, nes galima būti Dievo vaiku ir sykiu neturėti tikrosios laisvės. Jėzaus darbas neužbaigtas, kol jo nesusitikome kaip Sūnaus, kol jis mus nenuvedė pas Tėvą ir kol Šv. Dvasia nėra išlaisvinta, kad šauktų: „Aba, Tėve“.

Šios malonės lengviau siekti, įsitraukiant į vienokią ar kitokią krikščionišką bendruomenę. Neatsitiktinai, rytojaus Evangelijoje Kristus sako: „Ir dar sakau jums: jeigu kas iš jūsų susitars žemėje dviese melsti bet kokio dalyko, jiems mano dangiškasis Tėvas jį suteiks. Kur du ar trys susirinkę vardan manęs, ten ir aš esu jų tarpe“ (Mato 18, 19-20). O atnašų maldoje kunigas prašys visų susirinkusiųjų vienybės malonės: „Dieve, nuoširdaus maldingumo ir ramybės davėjau! Tegul šios mūsų atnašos deramai pagarbina tavo didybę, o dalyvavimas šventoje Mišių aukoje glaudžiai suvienija visus tikinčiuosius“.

diak. Lukas Skroblas

Mūsų rėmėjai: