XXXIII eilinio laiko sekmadienis, A metai
Pat 31, 10–13. 19–20. 30–31 / 1 Tes 5, 1–6 / Mt 25, 14–30)
Šio sekmadienio eucharistinio šventimo skaitiniai ir maldos, regis, telkiamos į tarnavimo Viešpačiui ir artimui temą. Tai atsispindi ir pradžios maldoje:
„Viešpatie, mūsų Dieve, duok mums ištvermingo ir džiugaus pamaldumo, nes nėra didesnės ir pastovesnės laimės, kaip tarnauti visų gėrybių Kūrėjui“.
Tarnystės Viešpačiui tikrovę, kuri suprantama, kaip žmogaus laimės priežastis, maitina žmogaus palaikomas maldingumas. Kitaip tariant, tikintysis yra raginamas palaikyti vienokias ar kitokias pamaldumo praktikas, kad jos savo ruožtu maitintų troškimą tarnauti Viešpačiui ir vestų į laimę.
Tačiau, kuo paremti maldingas praktikas? Atsakymą galima būtų įžvelgti antrame skaitinyje iš pirmojo laiško tesalonikiečiams.
Apaštalas Paulius ragina laukti Viešpaties atėjimo, ir tai daryti aktyviai: „Betgi jūs, broliai, neskendite tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis. Juk jūs visi esate šviesos vaikai, dienos vaikai. Mes nepriklausome nakčiai nei tamsai. Todėl nemiegokime, kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs!“ (1 Tesalonikiečiams 5, 4-6).
Troškimą palaikyti maldingumo praktikas maitina gyvas laukimas Viešpaties dienos, skatinantis vaduotis iš tamsos zonų gyvenime. Tokiu būdu, tikintysis gali suvokti, jog yra, iš savo žmogiškos pusės, atsakingas už Viešpaties atėjimo paskubinimą:
„Jeigu visa turi taip suirti, tai kaipgi jums reikėtų pasižymėti šventu gyvenimu ir maldingumu, kaip laukti Dievo dienos, kaip skubinti jos atėjimą, kai dangūs suirs liepsnose ir elementai sutirps iš karščio! Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisumas“ (2 Petro 3, 11-13). Palaimintas tikintysis, kuris suvokia, kad tokia tikrovė sudaro jo gyvenimo didingumą.
Tam reikia derinti savo pastangas su Šv. Dvasios galybe:
Susirinkusieji ėmė jį klausinėti: „Viešpatie, gal tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“ Jis atsakė: „Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo galia. Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje, ir lig pat žemės pakraščių“ (Apaštalų Darbai 1, 6-8).
diak. Lukas Skroblas