"NE MŪSŲ UŽMAČIOS, O TAVO ĮKVĖPIMAI"

XXIV eilinio laiko sekmadienis, A metai

Šio sekmadienio eucharistinio šventimo Pradžios malda apima tris prašymus, kuriuos galėtume nusakyti trimis žodžiais: pažvelk, išmokyk, leisk patirti.
„Dieve, visatos Kūrėjau ir Valdove! Maloniai pažvelk į mus ir išmokyk visa širdimi tau tarnauti, kad patirtume tavo gailestingumo vaisių“.

Viskas prasideda nuo Dievo žvilgsnio į žmogų. Prašoma, kad Viešpats maloningai į mus žvelgtų. Jo žvilgsnis yra visuminis: „Viešpats žvelgia iš dangaus, – jis mato visą žmoniją. Iš savo sosto, kur viešpatauja, žvelgia į visus, kas gyvena žemėje“ (Psalmė 33,13-14). Jis žvelgia ypač į tuos, kurie siekia gyventi tiesoje: „Viešpats akys žvelgia į teisiuosius, jo ausys girdi jų šauksmą“ (Psalmė 34, 16). Į tuos, kurie jo ieško: „Dievas žvelgia iš dangaus į žmoniją, žiūrėdamas, ar yra kas protingas ir ieškantis Dievo“ (Psalmė 53, 3). Jo žvilgsnis yra gailestingas: „Viešpats Dievas žvelgia į mus ir iš tikrųjų mūsų gailisi, kaip Mozė kalbėjo savo giesmėje, kur aiškiai sakė: ‘Jis pasigailės savo tarnų’“ (2 Makabiejų 7, 6). Viešpaties žvilgsnis prašo žmogaus gyventi jame.

Gyvenimas Dievo žvilgsnyje, nuolatinis sugrįžimas į jį skatina ir „moko visa širdimi Viešpačiui tarnauti“ – toks yra antrasis pradžios maldos prašymas. Žmogus tarnauja savo veiksmais, bet ir savo būtimi, tuo, kas jis yra. Pirmajame skaitinyje iš Siracido knygos atskleidžiami itin svarbūs tarnaujančio Viešpačiui būties elementai: nelaikyti savyje pagiežos ir pykčio, nenorėti keršyti, atleisti, nebūti nuolat įširdusiam ant kito, nesipūsti, atminti Dievo sandorą (Siracido 27, 30-28, 7). Atliepiamojoje psalmėje tarnaujantysis kviečiamas suprasti, jog visi minėti būties elementai randa pagrindą Dieve: Viešpats švelnus, maloningas, neskuba rūstaut, yra pilnas gerumo, jis kaltes dovanoja, gydo visas mano silpnybes (Psalmė 102). Evangelijoje atskleidžiama, jog Viešpaties atleidimas pranoksta skaičių logiką, jis – anapus skaičių, toks, kokį parodė Kristus ant kryžiaus (Mt 18, 21-35).

Galiausiai trečiasis pradžios maldos prašymas – „kad patirtume tavo gailestingumo vaisių“. Gyvenimas Dievo žvilgsnyje, nuolatinis mokymasis gyventi autentiškai krikščioniškai gimdo Dievo gailestingumo vaisius. Vieną nuostabių vaisių galėtume įžvelgti komunijos maldoje: „Dangiškosios dovanos, Viešpatie, teapvaldo mūsų dvasią ir kūną, kad visada imtų viršų ne mūsų užmačios, o tavo įkvėpimai“. Tikintysis pasiunta labai apdovanotas malone, kai net eilę kartų per dieną klausia Viešpaties: Kaip turėčiau pasielgti šioje situacijoje? Ką tu apie tai manai? Kodėl aš taip sureagavau? Kokia tavo valia šiuo klausimu? Ar nori, kad prisiimčiau šią atsakomybę? Dažnai žmogus išsenka, nes daro, ko Viešpats jo neprašė.

diak. Lukas Skroblas