"MŪSŲ MOTINA – TIKĖJIMAS Į KRISTŲ"

V VELYKŲ SEKMADIENIS, A metai

Nuo šio sekmadienio biblinių skaitinių dinamika pasikeičia. Iki šiol švęstas Viešpaties prisikėlimas užleidžia vietą kitai krypčiai: rengtis Velykų laiko viršūnei – Šventosios Dvasios atėjimui per Sekmines. Evangelijos skaitiniai imami iš Kristaus kalbos Paskutinės vakarienės pabaigoje.

Šiandien per trumpą kalbą Kristus penkis kartus pakartoja raginimą juo tikėti. Tikėti, kad jis yra Dievas, Mesijas, vienintelis autentiškas tiltas tarp mūsų ir Tėvo.

Esame raginami suvokti tikėjimo atveriamą horizonto platybę, o, sugrįžus galimybei dalyvauti sekmadienio Eucharistijos šventime, išpažinti jį visą ir nepažeistą kartu su kitais.

Toks tikėjimas įkvėpdavo pirmųjų krikščionių misijas. Antai kankinių aktuose pateikiamas Romos prefekto Rustiko ir krikščionio Hierakso dialogas: „Kas tavo tėvas?“ – paklausė teisėjas kankinio, o šis atsakė: „Mūsų tikrasis tėvas yra Kristus, o mūsų motina – tikėjimas į jį“.

Pirmiesiems krikščionims tikėjimas kaip susitikimas su Kristuje apreikštu gyvuoju Dievu buvo „motina“, nes jis leisdavo jiems išvysti šviesą, pagimdydavo juos dieviškajam gyvenimui, dovanodavo šviesų požiūrį į egzistenciją, kurį jie būdavo pasirengę viešai liudyti iki mirties.

Šitai ragina sužadinti troškimą ir sugrįžti į liturgines erdves, kur būtų galima kartu viešai išpažinti visą savo tikėjimą, atnaujinti betarpišką santykį su motina, kuri vienintelė gali duoti gyvenimo kelio kryptį, išlaisvinančią iš padriko judėjimo.

diak. Lukas Skroblas