Kristaus, Visatos Valdovo iškilmė
Susidarius nepatirtoms socialinėms aplinkybėms, Bažnyčia atvedė tikinčiuosius prie liturginių metų pabaigos, kurią nustatytai žymi Kristaus Karaliaus iškilmės šventimas.
Kristaus karaliavimas yra universalus ir sykiu paradoksalus, nes jis “pažabojo pasaulį ne ginklais, o kryžiaus medžiu“ (Šv. Augustinas, 54 psalmės komentaras).
Universalumas ir paradoksalumas pasišaukia ir trečią dimensiją – galutinio karalystės atėjimo laukimą.
Krikščioniškas gyvenimas visuomet buvo persiėmęs šio laukimo jausmais, vildamasis, kad jo iškilmingas ir galutinis sugrįžimas galutinai triumfuos prieš visas blogio galias.
Tada visata pasieks tobulybę ir Dievas bus viskas visame kame. Šv. Paulius šį tikėjimą išreiškia tokiais žodžiais: „Paskui bus galas, kai jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas valdžias, galybes ir pajėgas. Jis juk turi karaliauti ir paguldyti po savo kojomis visus priešus. Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis. Juk jis visa palenkė jam po kojų“ (1 Kor 15, 24-27).
Tokį laukimą sudabartina ir leidžia išgyventi dalyvavimas Bažnyčios gyvenime, stipri meilė jai, tam tikra prasme, net gyvenimas jos įsčiose, nes
„Bažnyčia siekia tik vieno: kad ateitų Dievo karalystė ir visos žmonijos išganymas [….] Kristus yra žmonių istorijos tikslas, taškas, į kurį veržiasi istorijos bei civilizacijos siekimai, žmonijos centras, visų širdžių džiaugsmas ir jų troškimų pilnybė.
Jis yra tasai, kurį Tėvas prikėlė iš mirties, išaukštino ir pasodino savo dešinėje, paskirdamas jį gyvųjų ir mirusiųjų teisėju.
Dvasios atgaivinti ir sujungti keliaujame link žmogaus istorijos atbaigimo, kuris visiškai atitinka jo meilės planams: „atnaujinti Kristuje visa, kas yra danguje ir žemėje (Ef 1, 10)“ (Gaudium et Spes nr. 45).
Pandemijos metu, ši trečioji dimensija tarsi prašosi būti sustiprinta. Ji prašo, kad tikintysis negyventų taip, tarsi Kristaus Kryžius ir Evangelija neturėtų jo gyvenime galios.
Maranatha! „Ateik, Viešpatie Jėzau !“ (Apr 22, 20).
diak. Lukas Skroblas