"KAD TIKĖJIMAS KRISTAUS PRISIKĖLIMU TAPTŲ GYVENSENA"

VI VELYKŲ SEKMADIENIS, A metai

Šio sekmadienio šv. Mišių skaitiniai ir maldos trokšta mus ruošti Sekminių įvykio išgyvenimui. Visi tekstai tarsi karoliukai sunerti ant virvelės, kurią galima apibūdinti taip: kad tikėjimas Kristaus prisikėlimu taptų gyvensena.

Šitai atskleidžia pradžios malda: „Visagali Dieve, tegul džiaugsmas dėl Viešpaties prisikėlimo pripildo mūsų gyvenimą, kad ir savo darbais visuomet laikytumės to, ką Velykomis minime“. Skaitome, klausome, tikime, kad Kristus prisikėlė ir prašome, kad tai virstų darbais, nes tikėjimas be darbų – miręs.
Pirmajame skaitinyje darbai pasireiškia Pilypo skelbimu, jog Jėzus yra Mesijas. Viešpats per jį išvarinėjo demonus, gydė ligonius. Vėliau Petras ir Jonas meldžiasi, kad samariečiai gautų Šventąją Dvasią.

Antrajame skaitinyje skaitome nuostabų apaštalo Petro mokymą. Reikia pirmiau šventai saugoti savyje Viešpatį Jėzų, kad vėliau galėtume jį įtikinamai liudyti. Tačiau kalbėti apie Jėzų Mesiją dera taip, kaip pats Jėzus kalbėjo apie save, atsargiai, vengiant tiesos brukimo, paliekant žmogui laisvę apsispręsti ir visuomet pasiruošus nuolankiai priimti skelbimo žinios atmetimą.

Evangelijoje atrandame, kad gyventi taip, kaip prašo Jėzus, galima tik su viena sąlygą – jei jį mylime: „Jei mane mylite, jūs laikysitės mano įsakymų“. Tačiau negalime Jėzaus mylėti, jei mums nėra suteiktas Globėjas, tiesos Dvasia. Trokšti turėti Globėją – tai apsispręsti nebūti našlaičiais: „Nepaliksiu jūsų našlaičiais“. Tai taip pat trokšti vaduotis iš pasaulio dvasios, nes Tiesos Dvasios „pasaulis neįstengia priimti, nes jos nemato ir nepažįsta“.

Atnašų maldoje išsakomas troškimas priimti Kristaus meilę meilės sakramente: „Tekyla į tave, Viešpatie, mūsų maldos ir atnašos, kad maloningai mus apvalytum ir parengtum didžios tavo meilės Sakramentui“.

Galiausiai komunijos maldoje kunigas prašys, kad tikėjimas Kristaus prisikėlimu taptų gyvensena, bręstant mumyse meilės sakramento vaisiams: „Visagali amžinasis Dieve, Kristaus prisikėlimu suteikęs žmonijai amžinojo gyvenimo viltį, brandink mumyse velykinių sakramentų vaisius ir šiuo išganingu valgiu stiprybę teik mūsų dvasiai“.

diak. Lukas Skroblas