"JAI TU NELEIDAI KAPE SUNYKTI"

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmė

Rugpjūčio 15 d.

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmės pradžios malda duoda kryptį visam šventimui: „Visagali amžinasis Dieve, tu savo Sūnaus Motiną, nekaltąją Mergelę Mariją, su kūnu ir siela paėmei į dangų; duok malonės ir mums nuolat siekti aukštesnių dalykų ir tapti jos garbės dalininkais“.

Dalyvaudami šiame šventime išpažįstame, kad Nekaltai Pradėtoji Dievo Motina, pasibaigus jos žemiškam gyvenimui, su kūnu ir siela šlovėje buvo paimta į dangų. Dėkojimo giesmė atskleidžia vieną iš priežasčių: „Jai tu neleidai kape sunykti, nes ji stebuklingai pagimdė Žmogumi tapusį tavo Sūnų – gyvybės Kūrėją“.

Viešai išpažįstant šią Katalikų Bažnyčios mokymo tiesą, liturgija kviečia prašyti itin svarbaus dalyko – malonės, kad ir mes pasiektume Mergelės Marijos būklę. Šiandienė iškilmė trokšta atgimdyti tikinčiųjų sielose tikėjimą, jog tai, kas įvyko Marijoje, įvyks ir tuose, kurie prašo jos būklės malonės.

Toji malonė liturginio iškilmės šventimo dėka yra patraukiama į šiandieną. Dėkojimo giesmėje kunigas gieda: „Šiandien į dangų yra paimta Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja, visos Bažnyčios amžinojo išaukštinimo pradžia ir paveikslas, o žemės keleiviams tikrosios vilties ir paguodos žvaigždelė“. Liturgijoje slėpiningai yra atkeliama iš praeities ir įkeliama į dabartį tai, kas įvyko tada, kai įvyko: „Šiandien į dangų yra paimta Mergelė Marija …“. O tikintieji raginami įžengti į šį „šiandien“ ir prašyti pirminio tikslo – širdies užsidegimo Viešpaties meile malonės. Šito prašo atnašų malda: „Tepasiekia, Viešpatie, tavo sostą ši mūsų atsidavimo auka. Į dangų paimtai Švenčiausiajai Mergelei Marijai užtariant, tegul mūsų širdys liepsnoja tavo meile ir vien Tavęs ieško“.

Galiausiai komunijos maldoje kunigas prašo galutinio tikslo: „nuvesk į prisikėlimo garbę savo tikinčiuosius“. Šiandien Marijos asmenyje kartu su visa Bažnyčia mes ilgimės savo pačių kūno prisikėlimo ateities, joje įžvelgiame savo pačių ateitį, tokią ateitį, dėl kurios verta gyventi, verta švęsti, verta gyventi taip, kad būtume tikrai išaukštinti, tikrai atbaigti, kai Dievas bus „visa visame kame“.

diak. Lukas Skroblas