"IŠUGDYK MUMYSE SAVO VAIKŲ DVASIĄ!"

XIX eilinio laiko sekmadienis, A metai

Šio sekmadienio pradžios maldoje prašoma, turbūt, esminio dalyko krikščionio gyvenime – malonės suvokti Dievo vaiko tapatumą ir augti jame: „Visagali amžinasis Dieve, kurį mes drįstame Tėvu vadinti! Išugdyk mumyse savo vaikų dvasią, kad taptume verti įeiti į amžinuosius tavo namus“.

Tikintysis gali trokšti Dievo vaiko tapatumo Tėvo meilės pirmumo dėka: „Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame! Pasaulis nepažįsta mūsų, nes ir jo nepažino (1 Jono 3, 1).

Tikintysis auga šiame tapatume per įvairias tikėjimo praktikas: „Juk jūs visi tikėjimu esate Dievo vaikai Kristuje Jėzuje“ (Galatams 3, 26). Per tikėjimą nuolat priimame Kristų, iš kurio kyla nauja galia: „Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą“ (Jono 1,12). Tikintįjį Dievo vaiku daro ne tik tikėjimas Kristumi, bet ir sekimas juo: „O jei esame vaikai, tai ir įpėdiniai. Mes Dievo įpėdiniai ir Kristaus bendraįpėdiniai, jeigu su juo kenčiame, kad su juo būtume pagerbti“ (Romiečiams 8, 17)

Šis sekimas galimas tik vedant Šventajai Dvasiai: „Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai“ (Romiečiams 8, 14), Dvasiai, kuri vidiniais atodūsiais patvirtina Dievo vaikų Kristuje tapatumą: „Ir pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai“ (Romiečiams 8, 16).

Šv. Dvasia ragina sekti Kristumi: „Būkite Dievo sekėjai, kaip jo mylimi vaikai“ (Efeziečiams 5,1), siekti Kristaus tyrumo netyroje aplinkoje: „kad būtumėte nepeiktini ir nekalti, nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje“ (Filipiečiams 2,15). Tai labai atsiliepia į šv. Mišių pradžios maldos galutinį prašymą: „kad taptume verti įeiti į amžinuosius tavo namus“.

Galiausiai šis tapatumas šios žemės lygmenyje lieka neužbaigtas, iki galo neužčiuopiamas, laukiantis visiško išsiskleidimo: „Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad kai pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra. “ (1 Jono 3, 1).

diak. Lukas Skroblas