"GYVENIMAS MAN DAR TOKS ŠVELNUS!"

Norėtųsi toliau mąstyti žmogų ir gyvenimą masinio blogio akivaizdoje, pateikiant Etty samprotavimus ir įžvalgas.

 

Etty pastebi bendrą išorinį bejėgiškumą, bet nesiliauna mąsčiusi gyvenimą:
„Kasdien mokausi geriau pažinti žmones ir vis labiau matau, kad jie niekuo negali padėti kitiems. Lieka mūsų vidinės jėgos“.

 

Šis mąstymas jai leidžia atrasti, kad gyvenimo prasmė yra aukščiau už gyvenimą:
„Yra svarbu neprarasti gyvenimo prasmės. Ši yra daugiau nei gyvenimas“.

 

Ir štai jos būklę labiausiai slegia masinis pasidavimas paviršutinybei:
„Labiausiai slegia tai, kad praktiškai joks žmogus su kuriuo dirbu nemato, kaip gali plėstis jo vidinis horizontas. Ir vis dėlto, šie žmonės nepatiria siaubingos kančios. Jie gyvena neapykanta, leidžia dienas aklame optimizme, žodžiu, tai tikra krabų pintinė. Ir tada ateina momentai, kai norėčiau padėti galvą ant savo rašymo mašinėlės ir sakyti: ‘Ne, nebegaliu taip gyventi’. Tačiau kasdien gyvenu toliau ir kasdien vis daugiau suprantu apie žmoniją“.

 

Galiausiai nuostabus prasmės proveržis – gyvenimo švelnumas:
„Jau dešimt valandų. Turėčiau eiti miegoti, bet norėčiau dar truputį skaityti. Gyvenimas man dar toks švelnus“.

Mūsų rėmėjai: