"Didysis penktadienis. MANO TAUTA, KĄ AŠ TAU PADARIAU? ATSAKYK MAN."

Didįjį penktadienį Bažnyčia kviečia tikinčiuosius ypatingu būdu išgyventi Kristaus kančią ir mirtį. Šios dienos liturgija jau veriasi Prisikėlimo įvykiui, tačiau ji ypač kelia į dienos šviesą Kristaus totalų atsidavimą, nusižeminimą, sunaikinimą – visus dėmenis, kurie sudaro Atpirkimo slėpinio skausmingąją pusę.

Kristaus kančios skausmingąsias akimirkas leidžia išgyventi šios dienos Kančios pamaldos, kurių metu yra garbinamas kryžius ir giedamos Jeremijo raudos ar kitos gavėnios giesmės. Giedami ir vadinamieji „Priekaištai“, sudarantys stiprų ir intensyvų tikėjimo akto momentą.

Pačių žiauriausių kankinimų akimirką, šie priekaištai tapatina kankinamąjį su Izraelio Dievu. Juose jaučiama ir iš gelmių besiskverbianti viltis, kuri sako: tiek meilės negali būti nugalėta.
Šie priekaištai mini visą eilę senatestamentinių įvykių, kaip antai Mich 6,34; Įst 8, 2-7; Iz 5,4; Jer 2, 21 ir kartu iškelia glaudų tapatumą tarp Jėzaus iš Nazareto ir Jahvės, Izraelio Dievo.

Jie skamba šitaip:

Mano tauta, ką aš tau padariau ? Kuo nuliūdinau tave ? Atsakyk man.
Už tai, kad išvedžiau tave iš Egipto žemės – ar už tai savo Gelbėtojui paruošei kryžių ?
Ar už tai, kad keturiasdešimt metų tau rodžiau kelią per dykumą, maitinau tave mana ir įvedžiau į tikrai derlingą kraštą – už tai savo Gelbėtojui paruošei kryžių ?
Ką dar aš turėjau padaryti ir nepadariau ? Juk aš tave auginau nelyginant gražų rinktinį vynmedį, o tu taip skaudžiai man atsilyginai. Kai troškau, mane pagirdei actu, ietimi savo Gelbėtojui perdūrei šoną.
Aš dėl tavęs ištikau bausmėmis egiptiečius ir jų pirmagimius, o tu mane atidavei nuplakti.
Aš tave išvedžiau iš Egipto, paskandinęs faraoną raudonoje jūroje, o tu mane įdavei aukštiesiems kunigams.
Aš perskyriau prieš tave jūrą, o tu man pravėrei šoną su ietimi.
Aš lydėjau tave dengdamas debesimis, o tu mane nuvedei į Piloto pretorijų.
Aš tave maitinau mana dykumoje, o tu mane mušei ir nuplakei.
Aš, kad tave išgelbėčiau, pagirdžiau iš uolos, o tu man padavei gerti perrūgusio vyno.
Aš dėl tavęs ištikau Kanaano karalius, o tu man daužei galvą nendrine lazda.
Aš tau daviau karališką skeptrą, o tu man ant galvos uždėjai erškėčių vainiką.
Aš tave išaukštinau su didele galybe, o tu mane pakabinai ant kryžiaus medžio.

Tiek meilės negali būti nugalėta!

diak. Lukas Skroblas