"SUKRĖSTI UŽKIETINTAS ŠIRDIS"

III Advento sekmadienis, dėmesį telkiantis į džiaugsmą, Evangelijoje pateikia Jono Krikštytojo liudijimą.

Kard. Danielou nuostabiai pristato šį biblinį personažą.

Džiaugsmas jau yra duotas su Jonu – ne žmogiškas džiaugsmas, bet mesianinis džiaugsmas, kurį Simeonas pavadino “Izraelio paguoda”. Angelas sako Zacharijui: “Tau bus džiaugsmas ir paguoda, ir daugelis džiaugsis jo gimimu” (Lk 1, 14). Džiaugsmas, kurį jis teiks, jau pripildė jo paties širdį.

Jono džiaugsmas nėra antrinis. Tai yra pati jo buvimo esmė. Jis buvo judinamas dieviškojo džiaugsmo, liudijo šį džiaugsmą, jis paslėptas šiame džiaugsme; nes Tas, kurs ateina, kuriam Jonas rengiasi, suteiks savo žmonėms džiaugsmą, kurio pasaulis negali duoti, džiaugsmą, viršesnį už emociją.

Kaip Jonas Krikštytojas rengia širdis herojiškam tikėjimo aktui, taip jis jas rengia ir džiaugsmui, kuris yra beveik per daug užspaustas; jis moko širdis, įpratusias nusiminti, atsiverti Dievo teikiamai laimei. Taigi nėra atsitiktinumas, kad jo šventės dienos maldoje prašoma dvasinio džiaugsmo.
Jonas Krikštytojas yra bejėgis išgelbėti šį pasaulį. Net jis, didžiausias iš pranašų, supranta, kad šiuo požiūriu bet koks pamokslavimas yra bergždžias. Jis neatneša naujo išminties kelio; jis skelbia įvykį — šis nuodėmės pasaulis bus išgelbėtas.

Bet Jonas Krikštytojas dar privalo sutikti šį išgelbėjimą. Jis neliepia nusidėjėliams nebūti nusidėjėliais, kadangi nuodėmė juos saistė. Jonas prašo jų pripažinti, kad jie yra nusidėjėliai, neapkęsti nuodėmės ir trokšti išlaisvinimo iš jos.

Tai yra pirmasis atsivertimas, kuris atveria širdį ir perduoda ją malonei. Žinoma, šis atsivertimas jau yra malonė. Šia prasme Jonas Krikštytojas – malonės įrankis. Žmonių širdys yra kietos. Jie supančioti aistrų ir neapykantos. Jie pripratę prie savo menkumo ir negali įsivaizduoti, kad galėtų būti kitaip.

Tačiau Jonas Krikštytojas turi sukrėsti tas užkietintas širdis. Tai yra jo pasiuntinybės tragedija. Jis pats yra visiškai atsigręžęs į tą, kuris turi ateiti. Bet privalo pakelti pasaulio abejingumo, supančio jį, didžiulę naštą.