"GIMUSIUS MIRČIAI BAŽNYČIA ATGIMDO IŠGANYMUI"

Šį sekmadienį, 2020 m. rugsėjo 20 d. Panaros Dievo Gailestingumo koplyčioje bus švenčiama 10 metų šios koplyčios pašventimo sukaktis. Šia proga pateikiame kelias mintis apie Bažnyčią iš vienuolio Euzebijaus Galikaniečio homilijų.

Save laikantys Bažnyčios sūnumis vertai švenčia Bažnyčios šventes. Ji yra visų tikinčiųjų motina, nes gimusius mirčiai ji atgimdo išganymui. Jos provaizdis – pirmojo žmogaus sukūrimas. Mat kaip iš Adomo šono buvo sukurta Ieva, taip iš Kristaus kūno ir žaizdos išaugo atpirkta Bažnyčia.

Arkoje apsaugota nuo tvano, ji iš anksto nurodė kryžiaus malonę ir krikšto slėpinį. Ją iš anksto apgiedojo Sara, bevaisė, nusivylusi, senatvėje išnešiojusi išskirtinį vaiką. Pasauliui senstant, Bažnyčia pagimdė išskirtinę, tai yra Dievo mylimą tautą. Ji yra toji karalienė, apie kurią Viešpačiui sakoma: „Tavo sosto dešinėje sėdi karalienė, papuošta auksu iš Ofyro“, tai yra brangiu visų dorybių spindesiu.

Ji yra toji karalienė, kuri iš Etiopijos pakraščių atėjo pasiklausyti Saliamono išminties. Tačiau Bažnyčia, kuri turėjo pagimdyti karalius, buvo surinkta ne iš vieno, bet iš įvairių pasaulio kraštų, kaip teigia evangelistas: „Pietų šalies karalienė atkeliavo nuo žemės pakraščių klausytis Saliamono išminties“. Bažnyčia atėjo pas savo Atpirkėją ir mokytoją, kad, atsitraukusi nuo klaidos kvailumo, būtų pamokyta tiesos.

Apie Šebos karalienę daugiau rašo Karalių knyga: „Ji atvyko į Jeruzalę su didžiule palyda. Atvykusi pas Saliamoną ji išsakė jam visa, kas gulėjo ant širdies“. Tad, kaip šios karalienės vaizdinys, Bažnyčia atėjo iš tautų, „iš žemės pakraščių, išsižadėdama žemiškų geidulių ir ydų, paklausyti Saliamono išminties, tai yra tikro taikaus mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, kuris „iš dviejų padarė viena, savo kūnu panaikino priešybę“ tarp Dievo ir žmogaus.

(Homilija 47, 1–3: CCL 1 01A, 555–557)