Bendruomenes arbatas galite įsigyti čia.
Paremkite 2 procentais Aludarių gildija
 
NUO TEORINIŲ ŽINIŲ PRIE PRAKTINIŲ DARBŲ
 

Žiema – mokslų metas

Kol už lango dailiai sklando snaigės ir šaltukas savo glėbyje laiko viską apglėbęs, nesinori nieko daryti, tik sėdėti prie šilto židinio ir galvoti apie pavasarį. Kad laukimas neprailgtų galima ir pasimokyti. Žiema – tinkamiausias metas mokytis. Liaudyje sakoma: „Roges ruošk vasarą, o ratus žiemą“. Taip ir mes, mokysimės žiemą, kad pavasarį į laukus galėtumėme išeiti žinių pilnais rietuvais.

2006 metų kovo mėnuo derlingiausias paskaitomis. Paskaitų ciklą pratęsė Dzūkijos nacionalinio parko botanikas Mindaugas Lapelė. Pilnų namų bendruomenėje susirinkusiems Mindaugas Lapelė skaitė paskaitas: „Visuomenės vystymosi alternatyvos – turėti arba būti“, „Lietuvos ekologinės problemos ir jų sprendimo būdai“.

 

Farmokognostės Balvočiūtės paskaita

Kovo 23 dieną, ketvirtadienį, įgyvendinant projektą „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys“ įvyko teminė paskaita „Vaistažolės ir gydytojo patarimai“. Paskaitą skaityti iš Žemaitijos atvyko vaistažolininkė, farmakognostė Jadvyga Balvočiūtė.

Ponia Jadvyga Lietuvoje gerai žinoma žolininkė. Kartu su ja atvyko ir Janina Danielienė iš Babrungo kaimo, kuri yra analogiško projekto vadovė. Plungės rajono Babrungo seniūnijos šeimų bendruomenės „Tėviškė“ įgyvendinamą projektą „Retų ir vaistingųjų augalų apsauga ir auginimas Babrunge“ taip pat remia Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa MPP (UNDP PAF MPP) pagal Jungtinių Tautų vystymo programą.

 

Įdomios paskaitos paklausyti atvyko būrelis Nacionalinio parko darbuotojų, aplinkinių bendruomenių gyventojai bei MPP Lietuvoje atstovai.

 

Žolininkė Jadvyga supažindino į paskaitą susirinkusius žmones su Lietuvoje augančiais vaistiniais augalais ir jų teikiama nauda žmogui.

==========

Mokslo metus baigėme vasaros viduryje. Paskaitų ciklą užbaigė lektorė Genė Prakapaitė paskaitomis: „Vaistinių augalų landšafto dizainas“ ir „Senovės vienuolynų vaistinių augalų daržai“.

 

Landšafto specialistė mus konsultavo rengiant vaistažolių laukus bei senovės vienuolynų vaistinių augalų daržą bendruomenėje. Jos suprojektuotas herbulariumas buvo įrengtas ir atidarytas per bendruomenėje vykusią Žolinės šventę.

 

Pilnų namų bendruomenėje, Žolinės šventės metu, Genė Prakapaitė skaitė pranešimą apie senųjų vienuolynų vaistinių augalų daržų pavyzdžiu įrengtą herbulariumą, jame auginamus vaistinius augalus per 500 žmonių auditorijai.

Ruošiame dirvą

Pagaliau atėjo ilgai lauktas pavasaris. Pats laikas imtis žemės įdirbimo darbų. Visą žiemą klausę paskaitų, pasisėmę žinių ir išklausę patarimų, galime drąsiai imtis veiklos.

Kaip naujai iškepti žemdirbiai sulaukėme ir praktinės pagalbos iš bendruomenės padėjėjo, ekologinio ūkio savininko pono Juozo Sinkevičiaus. Dirva į kurią sodinsime sėklą ir daigus turi būti tinkamai tam paruošta. Suburzgė pono Juozo traktorius ir viską sudėliojo į savo vietas.

 

Su gera technika ir darbas einasi sparčiai, tad reikiami plotai suariami ir po dviejų savaičių sukultivuojami. Čia netikėti ir pirmieji gedimai. Išvažiuojant iš lauko prakiuro traktoriaus padanga.

 

Ten kur pono Juozo traktorius negalėjo išsisukinėti, mūsų mažasis darbštuolis kultivatorius susidorojo su darbu.

Kai dirva sukultivuota, galime formuoti daigyno lysves ir vaistažolyno sklypelius, kuriuose dygs ir augs mūsų vaistažolės.

Iš lysvelių ir sklypelių reikia išrinkti piktžolių šaknis ir akmenis. Sulaukėme ir pirmųjų talkininkų. Į kovą su varpučio šaknimis atskubėjo „Gyvenimo meno“ kolektyvas iš Druskininkų.

 

Bendromis pastangomis sukrovėme didžiulį kalną varpučio šaknų, kurį vėliau sudeginome. Surinkome daug akmenų, kurių taip gausu mūsų laukuose.

Perkame sėklas ir daigus

Kai dirva paruošta sėjai, skubame įsigyti kokybiškos sėklos ir daigų pas savo bičiulius į Vilniaus botanikos institutą ir Kauno botanikos sodą.

 

Viena dalis vaistinių augalų sėklų keliauja į daigyną, kur kurį laiką praleis šiltnamio sąlygomis po agroplevėle. Kalninės arnikos sėkla pasižymi labai mažu daigumu, todėl teks ją nuolat prižiūrėti ir laistyti.

 

Kita dalis sėklų, kuri nėra tokia lepi – pilnažiedė medetka ir vaistinė ramunėlė, pasėjama tiesiai į joms paruoštus sklypelius.

Kadangi pipirmėtės daigų neturėjo specialistų ūkiai, tai jos daigus įsigijome pas ūkininką Juozą Sinkevičių.

 

Daigas po daigo ir trys sklypeliai užsipildė pipirmėtės daigais, kuriuos padėjo pasodinti talkininkai iš Kauno Carito su bendruomenės žmonėmis.

Talkos

Tie, kas verčiasi žemės ūkio teikiama nauda ar turi tik keletą arų sodų bendrijoje žino, kad laikotarpis nuo pavasario iki pirmojo sniego yra pats darbingiausias metų laikas. Vaistinių augalų ūkį tik pradedame kurti, tad darbo išties daug. Čia be pagalbos neišsiversi. Sulaukėme ir talkininkų.

 

Pirmieji į pagalbą atskubėjo „Gyvenimo meno“ gausus kolektyvas iš Druskininkų. Apsiginklavę grėbliais ir karučiais, kaip skruzdėlytės nusėjo būsimus vaistinių augalų plotus. Jų laukia nelengvas, bet svarbus darbas. Jiems teko užduotis iš sukultivuotų sklypelų išrinkti šaknis ir akmenis. Darbas virte virė, net dulkėjo, rodėsi, kad visas laukas kruta kaip gyvas.

Dar gausesnės talkininkų pagalbos sulaukėme iš Kauno. Net tris dienas Pilnų namų bendruomenėje vyko darbinė-praktinė Kauno Carito stovykla. Buvusius kalinius atlydėjo Carito dienos centro vadovas Vytautas Ilevičius bei centro socialiniai darbuotojai. Toks didelis būrys rankų pajėgus įveikti ir pačius sunkiausius darbus.

Vieni sodino pipirmėtės daigus, o patys tvirčiausi ir stipriausi ėmėsi paties sunkiausio darbo, kurio savo jėgomis nebūtume padarę.

 

Apsiginklavę virvėmis ir lentomis bei specialiais padėklais iš laukų ir daržų išrideno pačius didžiausius akmenis. Džiugu stebėti, kaip vieningai dirbančios komandos rankoms paklūsta patys sunkiausi rieduliai.

Mokomosios stovyklos mokiniams ir jaunimui

Šiemet bendruomenėje turėjome keletą gausių mokomųjų stovyklų. Surengėme net trijų dienų moksleivių pažintines – mokomąsias stovyklas. Tikimės, kad tokių stovyklų bendruomenėje skaičius kasmet vis augs. Džiugu, kad mokyklinio amžiaus jaunimas nepraradęs susidomėjimo aplinkiu pasauliu. Vyksta į įvairias Lietuvos vietas susipažinti su įvairių regionų kultūra ir amatais. Pilnų namų bendruomenės sodyboje puikiai pavyksta suderinti poilsį ir žinių įgijimą.

Rugpjūčio 17 d. iš pat ryto į bendruomenės sodybą įriedėjo pilnas autobusiukas moksleivių iš Merkinės. Moksleivius atlydėjo keletas Merkinės vidurinės mokyklos pedagogų. Jaunatviškas kolektyvas bendruomenėje praleido visą dieną. Jų apsilankymui buvo sudaryta speciali stovyklos programa.

Moksleiviai susipažino su bendruomene ir jos veikla. Laimonas Mituzas pristatė bendruomenėje ruošiamus ir jau įgyvendinamus projektus. Bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė moksleiviams pristatė vykdomą vaistinių ir prieskoninių augalų auginimo projektą „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys“, supažindino su čia auginamomis vaistažolėmis ir jų teikiama nauda žmogui. Tie, kas anksčiau tikrovėje nematė vienų ar kitų vaistinių augalų, čia galėjo tai padaryti.

Po ilgo pasivaikščiojimo po didžiulę bendruomenės teritoriją, susirinkome į valgyklėlę gardžių pietų, paragauti vaistinių arbatų ir pasidalinti įspūdžiais.

Praėjus dienai, sulaukėme kitos gausios delegacijos. Atvyko Aukštosios Panemunės parapijos moksleivių kolektyvas, kurį atlydėjo parapijos vikaras Rimantas Simanavičius.

 

Prieš kelias dienas pramintais takeliais stovyklautojų grupė vėl pajudėjo bendruomenės sodo link, klausydami bendruomenės vadovo ir projektų vadovės pasakojimų apie bendruomenės veiklą ir pasiekimus, apie čia auginamus vaistinguosius augalus ir jų paskirtį.. Atsiminimui apie apsilankymą nusifotografavome šalia vaistažolynų.

 

Tarp mokomųjų išvykų po bendruomenės teritoriją ir natūralių augimviečių, ne kartą visi drauge sėdome prie bendro stalo.

Rugpjūčio 22 d. bendruomenę aplankė moksleiviai iš Druskininkų. Projektų vadovė Rūta piligrimus supažindino su vykdomu vaistinių augalų auginimo projektu, vykdomais darbais ir ateities vizijomis.

 

Stovyklautojams gavus tiek daug žinių ir pažinimo per vieną dieną ir nuėjus galbūt dešimtis kilometrų pėsčiomis, būtina sočiai pasimaitinti. Prie bendro stalo visi pilni įspūdžių ir geros nuotaikos.

Pilnų namų bendruomenė sudarė bendradarbiavimo sutartį su Kauno verslo mokykla.

 

Pastaroji kasmet į mokomąsias praktines stovyklas atsius savo mokyklos jaunimą. Mokomosios stovyklos jaunimui daugiau praktinės. Jaunimas stovyklų metu ne tik įgijo žinių apie vaistažoles ir jų auginimą bei naudojimą, bet patys savo rankų darbu prisidėjo prie jų auginimo.

 

Vieni ravi, kiti jau nuima vaistažolių derlių, treti padeda virtuvėje. Sunkiai dirbantiems privalu ir sočiai pavalgyti.

Projekto sklaida

Pilnų namų bendruomenę kasdien aplanko daug svečių, sunku būtų net suskaičiuoti. Savaitgaliais bendruomenės sodyba knibždėte knibžda žmonėmis, todėl paminėsime tik keletą delegacijų apsilankiusių bendruomenėje.

2006m. liepos 27d. sulaukėme Vilkaviškio vyskupijos Carito pagalbos centro „Rūpintojėlis“ vadovės E. Montvilienės ir šio kolektyvo narių. „Rūpintojėlio“ kolektyvą bendruomenės sodyboje sutiko Laimonas Mituzas ir bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė, kurie supažindino su Pilnų namų bendruomenės vykdomu projektu „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys“.

„Rūpintojėlio“ kolektyvas pirmasis išvydo ir bendruomenėje baigiamą įruošti herbulariumą, kuris bendruomenėje bus pašventintas rugpjūčio 15 d., per Žolinės šventę.

 

Po ekskursijos kartu susėdome vaišintis bendruomenėje užaugintų vaistažolių arbatomis.

2006m. rugpjūčio 30d. bendruomenės sodyboje suburzgė mikroautobusas: sulaukėme svečių net iš Panevėžio. Įvairių profesijų ir amžiaus savanorių kolektyvas atvyko susipažinti su Pilnų namų bendruomene ir jos vykdomais projektais. Apie vaistinius augalus ir jų svarbą svečiams pasakojo Laimonas.

 

Didžiausio svečių dėmesio sulaukė mūsų grikių laukas. Panevėžio krašte ši kultūra nėra kultivuojama, o mes Dzūkijoje auginame juos dar ir kaip vaistinę žaliavą.

Ekskursijos

Iš pat ryto susiruošėme į kelionę. Vyksime į Kauno botanikos sodą. Kelionė bus ilga, virš 100 km., o ir mūsų daug. Kelionei išsinuomavome autobusiuką. Lydėjo geras oras ir puiki nuotaika: šiandien pamatysime ir sužinosime daug naujų dalykų. Nei vienas iš bendruomenės žmonių niekada nesilankė botanikos sode.

Kauno botanikos sode mus pasitiko Vaistinių augalų skyriaus vedėja dr. Ona Ragažinskienė ir botanikos sodo darbuotoja Idalija Buzienė, kuri vėliau mums vedžios po botanikos sodą ir skaitys ilgą paskaitą apie sumedėjusius vaistinuis augalus.

Pažintinę ekskursiją pradėjo dr. Ona Ragažinskienė supažindindama atvykusius svečius su Kauno botanikos sodo vaistinių augalų laboratorijos veikla ir atliekamais vaistinių augalų tyrimais. Čia vaistinių augalų kolekcijoje gausu įvairių augalų, dalis šių augalų natūraliai neauga Lietuvoje. Visi drauge vaikščiojome po augalų kolekciją, daktarė pasakojo bene apie kiekvieno čia augančio augalo vaistines ir gydomąsias savybes. Buvo išties labai įdomu. Rodėsi, kad čia, botanikos sode, rasi augalą, kuris suteiks sveikatos nuo bet kokios ligos.

Vėliau ekskursantus perėmė botanikos sodo darbuotoja Idalija Buzienė. Savo apsilankymą tęsėme pažintine ekskursija, susipažindami su sumedėjusiais vaistiniais augalais.

 

Botanikos sodas įsikūręs dideliame plote, tad ir augalų čia gausu. Vaikščiodami sodo takeliais susipažinome ir su egzotiniais augalais, kurie Lietuvoje natūraliai neauga. Buvome pakviesti ir į žiemos sodą. Čia egzotinių augalų apstu. Jiems visiems reikalingos išskirtinės sąlygos augti. Visų didelį susidomėjimą sukėlę didžiulė kaktusų kolekcija.

 

Kol oro sąlygos palankios, pats laikas aplankyti ir kitus mūsų partnerius – Vilniaus botanikos institutą. Vilniaus botanikos institutas įsikūręs nuostabioje Verkių rūmų teritorijoje.

Tačiau šį kartą mūsų autobusiukas vyko šiek tiek toliau, į botanikos instituto bandymų stotį. Čia auginami vaistiniai ir kiti dekoratyvus augalai. Stebimas jų augimo ir dauginimosi procesas, atliekami kiti bandymai ir tyrinėjimai.

 

Bandymų stotyje mus pasitiko botanikos instituto darbuotoja Birutė Karpavičienė. Šiandien ji mums pasakos apie ekologinių retųjų vaistinių augalų auginimą. Tai labai naudinga ir svarbi informacija mums, siekiantiems turėti ekologišką vaistinių augalų ūkį.

Pasidalinimas patirtimi

Birželio 30d. Pilnų namų bendruomenė buvo pakviesta į LŽI Perlojos bandymų stotį Varėnos rajone, dalyvauti lauko dienoje „Vaistinių augalų įvairovė ir jų panaudojimas“. Į renginį nuvyko bendruomenės projektų vadovė Rūta ir Laimonas Mituzas. Renginyje dalyvavo ir kiti Dzūkijos vaistinių augalų augintojai.

Lauko pavėsinėje renginį pradėjo Perlojos bandymų stoties direktorė ponia Česnuliavičienė, pasidalindama Perlojos bandymų stoties patirtimi ekologiškai auginant vaistažoles bei apžvelgdama vaistažolių auginimo ir realizacijos rinkos tendencijas. Apie Dzūkijoje savaime augančių ir auginamų vaistinių augalų įvairovę pasakojo bandymo stoties jaunesnioji mokslo darbuotoja daktarė Žekaitė.

Po įvadinių pranešimų pakilome apžiūrėti Perlojos bandymų stoties vaistinių augalų kolekciją. Su turima augalų kolekcija atvykusiuosius supažindino bandymų stoties mokslo darbuotoja daktarė Baniūnienė. Čia išvydome augalų, kuriuos ir patys norėsime auginti. Ateityje tarp Pilnų namų bendruomenės ir Perlojos bandymų stoties užsimegs glaudus bendradarbiavimas, o ir skiria mus tik 15 kilometrų.

 

Apžiūrėję laukuose augančias vaistažoles, buvome pakviesti pasidairyti po patalpas, kuriose džiovinama bandymų stoties vaistinė žaliava. Apie vaistinės žaliavos džiovinimą lauko dienos dalyviams pasakojo bandymų stoties I kategorijos technikė ponia Kurminienė.

Galiausiai visi susirinkome prie vaišių stalo, kur vaišinomės čia užaugintų žolelių arbatomis. Dabar pats tinkamiausias laikas neformaliai pabendrauti, susipažinti vieni kitiems iš arčiau. Galbūt užmegzti ir glaudesnius bendradarbiavimo ryšius.

Gegužės 25 dieną bendruomenės atstovai dalyvavo JTVP Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos (PAF MPP) Forume, skirtame programos penkių metų veiklai Lietuvoje paminėti.

 

Čia tarp garbių įvairių organizacijų vadovų, bendradarbiaujančių su mažųjų projektų programa, susitikome ir savo bičiulių, kurie įgyvendina arba jau yra sėkmingai įgyvendinę šios programos aplinkosauginius projektus. Forumo metu buvo pristatyti per penkerius metus nuveikti darbai ir rezultatai. Iš MPP partnerių lūpų skambėjo padėkos žodžiai PAF MPP nacionalinei koordinatorei Nedai Leonavičiūtei už nuveiktus didelius darbus gelbstint ir saugant Lietuvos Gamtą. Pilnų namų bendruomenė džiaugiasi įsiliejusi į didelę PAF MPP šeimą.

Po pietų, pasivaišinę gimtadienio vaišėmis, forumo dalyviai susirinko į diskusiją, aptarti bei pasidalinti vystymo ir įgyvendinimo patirtimi, aptarti stipriųjų ir silpnųjų veiklos pusių. Manome, kad po 10 ar 15 metų susirinkę Mažųjų projektų programos Lietuvoje partneriai panašiame forume dalinsis ir džiaugsis dar didesniais pasiekimais.

Kiekvienais metais PAF MPP skelbia paraiškų priėmimą naujiems projektams finansuoti. Susidomėjusiems organizuojami seminarai, kuriose pristatomi PAF MPP tikslai ir siekiai. Būsimi pareiškėjai artimiau susipažįsta su projektų ruošimo tvarka ir taisyklėmis. Tai pirmieji žingsniai, nuo kurių prasideda dideli ir gražūs projektai. Tokiame pačiame seminare prieš keletą metų gimė ir Pilnų namų bendruomenės projektas „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys“.

 

Bendruomenės projektų vadovė šį kartą į seminarą buvo pakviesta ne kaip būsimoji projektų pareiškėja, bet kaip sėkmingai vykdomo projekto vadovė. Rūta Jakubonienė projektų įgyvendintojams pasakojo apie Pilnų namų bendruomenės vykdomą projektą ir drąsino susirinkusius teikti paraiškas Mažųjų projektų programai. Tai puiki galimybė nuveikti kažką naudingo savo vietinei bendruomenei.

Mūsų darbai

Rodosi atėjo ilgai lauktas pavasaris. Balandį prasideda didieji darbai. Kol žemė po truputį šyla ir gamta atgyja, pats laikas atlikti paruošiamuosius ūkio darbus. Ruošiamos taisyklingos lysvelės mūsų būsimam ekologiniam uogynui bei daigynui ir iš sėklų daiginamiems vaistiniams augalams. Po to augalus perkelsime ir į jų vietą sodinsime kitus.

 

Žemė jau atšilusi ir pradžiuvusi, tad galima ir ją pradėti ruošti sodinimui. Dirva, į kurią sodinsime sėklą ir daigus, turi būti tinkamai tam paruošta, tad be sunkiosios technikos čia neapsieisi. Į pagalbą pasiprašėme ekologinio ūkio savininką Juozą Sinkevičių. Po kelių savaičių žemė vėl apdirbama. Šį kartą pasitelkiame benzininį kultivatorių, jis manevringas ir pakankamai galingas. Mažuose plotuose jis puikus pagalbininkas. Įsigytas kultivatoriuos jau antrą sezoną sėkmingai darbuojasi mūsų ūkyje.

 

Į paruoštą daigyną sodiname vaistinių augalų sėklą. Kad sėkla dygtų, reikia sudaryti tam tinkamas sąlygas. Beveik mėnesį sėkla praleis po agroplevėle, bus nuolat prižiūrima ir laistoma.

 

Išgenėjus daug metų neprižiūrėtą sodą, susikaupė kalnas šakų ir šakelių, iš jų gaminome mulčių. Mulčiumi išbarstysime takelius, taip neleisime piktžolėms augti, o ir vaikščioti tokiais takeliais kur kas maloniau.

 

Dalį vaistinių augalų sodinome daigais, tad jie dygs mūsų didžiajame vaistažolyne. 30 arų dydžio vaistažolyne augs per 12 skirtingų vaistinių augalų. Birželis dovanojo mums šiltą orą ir pakankamai drėgmės, todėl viskas auga ir dygsta lyg ant mielių. Kartu auga ir piktžolės, tenka ravėti ne tik laukelius, bet ir takelius – piktžolės įveikia mūsų mulčių.

Užaugusią vaistinę žaliavą reikės išdžiovinti. Tad, kol viskas auga ir dygsta, laikas ruošti džiovyklėlę. Apsižiūrėję nusprendėme, kad tam labiausiai tiktų mūsų valgyklos pastogė. Čia pakankamai vietos, saulėtą dieną pakankamai šilta, puiki ventiliacija. Tad, nieko nelaukdami pradėjome ruošti džiovyklą.

Sutvirtėjus vaistažolėms galima jas sužymėti specialiomis lentelėmis, kurias pagaminome dar kovo mėnesį. Lentelės su užrašais padės lankytojams susipažinti su čia augančiais augalais.

 

 

Liepos mėnuo – labiausiai reikalaujantis darbštumo. Šiuo metu pats gausiausias vaistinių augalų derlius.

 

Bendruomenės žmonės kasdien savo rankomis renka medetkų, ramunėlių ir grikių žiedus. Tai sunkus, varginantis ir daug kruopštumo reikalaujantis darbas.

 

Dalį sudžiovintų vaistinių augalų metas smulkinti. Vakare, po sunkių dienos darbų, visi susirenkame į bendruomenės valgyklą. Čia smulkiname vaistažoles, jas perrenkame. Puiki proga visiems pabendrauti, pajuokauti ir aptarti svarbius klausimus. Tad, vienu metu nušauname keletą zuikių.

Bene didžiausios pajėgos vasaros pabaigoje buvo sutelktos į herbulariumą. Čia reikalingas kruopštus ir nuoširdus darbas. Visų pirma, būsimo herbulariumo vietoje reikia išrauti visas žoles, išrinkti akmenis ir išlyginti dirvą. Toliau seka tikslumo reikalaujantis darbas: kuoleliais ir virvelėmis sužymimos herbulariumo lysvelės ir takeliai. Ir tik tada augalai sodinami į jiems paruoštas vietas. Liepos mėnuo šiemet sudėtingas žemdirbiams – trūksta lietaus.

 

Beveik kiekvieną vakarą laistome vaistažolyne bei herbulariume pasodintus augalus. Kaip sužinojome vėliau, liepos sausra mažiausiai nuskriaudė mūsų regiono ūkininkus. Atrodo, kad mūsų herbulariume susodinti augalai išgyvens. Nerimaujame, kas bus kai išauš herbulariumo šventinimo diena, t.y. rugpjūčio 15-oji – ar neteks šventinti tik apdžiūvusių stiebelių?..

Tačiau galime su džiaugsmu didžiuotis spėję įrengti herbulariumą – vaistinių augalų daržą, pagal senovės vienuolynų tradicijas Žolinės šventei. Sausra aplenkė mus. Visi vaistiniai augalai puikiai prigijo ir žaliuoja. Herbulariume auga per 15 skirtingų vaistinių ir prieskoninių augalų.

Skulptoriai Algimantas Sakalauskas ir Valdas Kubilius išdrožė ir padovanojo bendruomenei Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų koplytstulpį, kuris pastatytas herbulariumo centre.

Rugpjūtį vis dar atkakliai kovojame su piktžolėmis. Ekologiniame ūkyje negalima naudoti jokių cheminių priemonių kovoje su nenaudingomis žolėmis. Belieka pasitelkti rankų darbą ir kauptukus.

 

Vieni bendruomenės žmonės rauna žoles, kiti karučiais jas išveža į kompostinę. Kol vieną laukelį nuravi, kitas pakartotinai vėl užželia.

Kai oro sąlygos palankios, vaistinė žaliava neužtrunka išdžiūti mūsų džiovyklėlėje. Išdžiūvusią produkciją smulkiname ir fasuojame į popierinius maišelius.

 

Norintys įsigyti mūsų išaugintų vaistažolių, tai gali padaryti atvykę į bendruomenę. Mes jų neparduodame, tiesiog dovanojame už simbolinę auką, taip tirdami rinką.

Laistymo sistemos įrengimas

Visi puikiai žinome, kad bet kokių augalų augimui reikalinga tinkama žemė, saulė ir vanduo. Žemės turime užtektinai, saulės taip pat nestokojame, tačiau su vandeniu nėra taip paprasta. Motinėlė gamta elgiasi neprognozuojamai. Žiūrėk, vieną vasarą nuo kritulių gausos viskas plaukia ir pūva, o kitą – viskas džiūva nuo sausros. Tuomet be laistymo sistemos neišsiversi.

Tad, dar iš pavasario, pradėjome galvoti apie laistymo sistemą. Praėjusiais metais vandenį į darželius gabendavome karučiais iš šulinio esančio kieme ar iš dar toliau esančio upelio. Vandenį pripildavome į didelį plastikinį kubilą, jį įkeldavome į karutį ir stumdavome gerus 300 metrų daržo link. Ten kubilą išpildavome į vonią ir maršrutas prasidėdavo iš naujo. Kai trūkdavo lietaus, tokį maršrutą tekdavo kartoti nuo 10 iki 20 kartų. Per dieną vanduo vonioje sušildavo ir vakare būdavo tinkamas laistyti.

Pradėjome planuoti laistymo sistemą: kur norėtumėme turėti šulinį, kokio galingumo siurblį pajungsime, kur išvedžiosime laistymo žarnas ir pan. Specialistai patarė įrengti specialius purkštukus, kurie vandenį išstumia smulkiais lašeliais – tuomet nereikalingas rezervuaras sušildyti vandenį, nes smulkūs lašeliai sušyla ore, besileisdami ant žemės. Džiaugiamės taip viską puikiai suplanavę. Tačiau net nenumanėme, kad per tai turėsime tiek daug rūpesčių.

Pirmoji problema su kuria susidūrėme – rasti šulniakasį. Tam pasitelkėme net bendruomenės bičiulių. Vargais negalais, įvairiais kanalais, radome keletą žmonių, kurie atlieka tokius darbus. Buvome pastatyti į eilę. Bene mėnesį laukėme, kada ateis mūsų diena.

Be galo apsidžiaugėme, kai vieną dieną išvydome šulniakasį savo kieme. Apsiginklavę virgulėmis, kurių pagalbą nustatoma tinkama vieta šuliniui, pradėjome vandens paieškas. Virgules šulniakasiai naudoja nuo seniausių laikų, tai laiko patikrintas ir tikslus įrankis specialisto rankose. Vedžiojami paslaptingų virgulių svyravimų ilgai vaikščiojome po daržą ir sodą. Radome net keletą šuliniui tinkamų vietų. Apsidžiaugėme, kad darbai pradės judėti į priekį. Po atliktų matavimų specialistas pažadėjo atvykti po keleto dienų, tuomet pamatuosiąs gylį iki vandens ir pradėsiąs darbus.

Kaip žadėjo taip ir įvyko. Šį kartą atvyko visa kasimo komanda. Prieš pradėdamas darbus, vadovas nutarė pasinaudoti gylio matavimo prietaisu. Čia ištiko dar vienas nemalonus įvykis. Atlikęs matavimus, specialistas pasakė, kad vanduo 40 metrų gylyje ir jis tokio gilaus šulinio nekas. Tai per daug sudėtingas, ilgas ir rizikingas darbas. Negalėjome tuo patikėti. Įkalbinėjome pakartoti matavimus ir keliose kitose vietose, bet, deja, rezultatai tokie patys. Įvykiai pasisuko visiškai mums netikėta linkme. Mus vėl užgulė rūpestis, o šulniakasį palengvėjimas. Jis džiaugėsi, kad prieš kasdamas pasimatavo gylį, priešingu atveju, anot jo žodžiais būtų „susituokęs“ su šitokio gylio šuliniu.

Taip ilgai planavę ir laukę likome nieko nepešę. Vėl iš naujo ėmėme ieškoti sprendimų. Apsistojome ties mintimi, kad reikia didesnio rezervuaro vandeniui laikyti. Tam, kad suderinti praktinę naudą ir išorinį vaizdą, nusprendėme, kad labiausiai tiktų dekoratyvinis tvenkinys. Visi užsidegėme nauja idėja. Suradome baseinų specialistą, kuris padės suprojektuoti ir įrengti. Turime ir bičiulę landšafto specialistę, kuri padės sukomponuoti dekoratyvinius augalus aplink būsimąjį vandens telkinį.

Darbas prasideda nuo projektavimo. Su specialistu sutarėme būsimojo baseino vietą, dydį, formą ir kitus parametrus. Priėjome išvados, kad puikiai tiktų dirbtinis upeliukas įtekantis į baseiną. Vandenį iš baseino į laistymo sistemą paduosime aukšto slėgio siurbliu, kurį paslėpsime dekoratyviniame namelyje.

Kai darbai popieriuje baigti, galima imtis praktinio įgyvendinimo.

Laukia daug darbo: baseino vietoje auga dekoratyviniai bei reti augalai – juos teks iškelti į kitą vietą. Ilgai nesvarstę tai ir padarome.

Bendruomenės vyrai nušienauja peraugusią žolę ir ją sugrėbia.

 

Nemažą plotą teks sulyginti. Į pagalbą pasitelkiame sunkiąją techniką. Darbas einasi kur kas sparčiau. Per gerą valandą plotas suariamas ir išdrapakuojamas. Lieka rankomis išrinkti velėną, šaknis ir akmenis.

 

Darbai nesustoja ir tęsiami toliau. Jei aplinkybės ir oro sąlygos nesutrukdys, laistymo sistemą įrengsime dar iki pirmojo sniego ir jau kitą pavasarį ja galėsime naudotis.

 

PNB inf.

 
Hostingas Serveriai.lt Svetainių kūrimas Dizaineriai.lt Profesionalus Hostingas.lt Dedikuoti.lt serveriai Sertifikatai.lt SSL