Bendruomenes arbatas galite įsigyti čia.
Paremkite 2 procentais Aludarių gildija
 
PIRMIEJI ŽINGSNIAI VYKDANT PROJEKTĄ
 

Salės įrengimas

Artėja žiema, o mūsų sodybos pastatuose ankštoka. Vykdant projektą „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys“ reikalingos patalpos paskaitoms, seminarams, todėl nusprendėme, kad galime išnaudoti nenaudojamą tvarto plotą. Pirmas darbas – atlaisvinti tvartą nuo ten sandėliuojamų daiktų ir dar buvusio šeimininko palikto kalno šiaudų. Galais ne galais per keletą dienų, uoliai talkinant bendruomenės žmonėms, šieno kalnas nukeliavo į kompostinę esančią už 500 metrų. Kol vieni triūsė prie šiaudų, kiti šveitė sienas ir pamatų akmenis.

Štai ir antrasis etapas – grindų betonavimas. Kur buvęs, kur nebuvęs kieme suburzgė sunkvežimis žvyro. Iš paskos atriedėjo UAB „Senukų“ prekybos tinklo automobilis su užsakytomis statybinėmis medžiagomis. Pastarasis dar ne kartą lankysis mūsų sodyboje. Dėkojame vienam iš bendruomenės garbės narių už finansinę paramą ir pagalbą vadovaujant salės ruošime. Taip pat dėkojame senam bendruomenės draugui Eugenijui Milakniui už savo indėlį dalinantis patirtimi statybos darbuose. Rėmėjų dėka pasistatėme metalinę krosnelę, kurios dėka atėjus šalčiams šildysime patalpą.

 

Grindų betonavimas ilgas ir kruopštus darbas, susidedantis iš kelių etapų. Pirmiausiai klojamas lygus žvyro sluoksnis. Kad grindys būtų šiltos, ant žvyro klojamos polisterolo plokštės. Ant plokščių klojamas metalinis tinklas, kad viršutinis cemento sluoksnis būtų tvirtas ir neskilinėtų. Galiausiai vėl pilamas lygus storas cemento sluoksnis. Po šitų atliktų darbų palikome grindis kietėti. Kadangi jau buvo ruduo, ir gana drėgna, o tokios sąlygos betono kietėjimo procesą tik prailgina, beveik savaitę teko užsiimti kitais darbais. Pats laikas skaičiuoti apdailos medžiagas ir jas užsakinėti.

Kai betono danga sukietėjo, prasidėjo vidaus apdailos darbai. Bendruomenės žmonės, konsultuodamiesi su specialistais, sukalė reikiamus sienų, lubų ir pertvarų rėmus, rėmai pasidengė gipso plokštėmis, kurios paslėpė šilumos izoliacijos sluoksnius. Pradėjo ryškėti būsimosios salės vaizdas. Darbų pabaiga dar toli. Teptukais ir voleliais apsiginklavusi dažytojų komanda okupavo patalpą.

 

Kol vieni bendruomenės žmonės dažė lubas, sienas ir grindis, kiti vykdė baigiamuosius apdailos darbus.

Atvykę svečiai stebėjosi, kad per tokį trumpą laiko tarpą sugebėjome įsirengti šaunią salę. Niekas net negalėtų atspėti, kad po senais ir pajuodusiais tvarto rastais slepiasi puikios patalpos, kurios ateityje taps pati svarbiausia susirinkimų, paskaitų bei konferencijų vieta.

 

Šiandien šiose patalpose gaminamas maistas, vyksta užsiėmimai, lektoriai skaito paskaitas, atvykstantys svečiai vaišinasi arbatėle. Visi džiaugiasi puikiais darnaus komandinio darbo vaisiais.

Konsultuoja ekologinio ūkio savininkas

Pilnų namų bendruomenė įsigydama sodybą kartu įsigijo ir keletą hektarų žemės. Žemės ūkis - visiškai nauja sfera kelių metų bendruomenės istorijoje.

Vykdant projektą „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys“, nuo pat pirmos įsikūrimo dienos Panaros kaime žemės ūkio klausimais turime konsultantą – bičiulį ir parnerį ekologinio ūkio savininką Juozą Sinkevičių.

Ūkininkas Sinkevičius mielai padeda susitvarkyti su dirbamos žemės plotais, kadangi patys neturime savo technikos. Tarpusavyje esame sudarę žemės ūkio mechanizmų panaudos sutartį.

 

Kadangi gamta diktuoja savo ritmą, prieš iškrentant pirmajam sniegui, suspėjome paruošti žemę kitų metų pavasario darbams.

Modernizuota darbo vieta kontoroje

Vykdant projektą „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys“, modernizuota darbo vieta: įsigytas naujas kompiuteris, daugiafunkcinis įrenginys, fotoaparatas.

Tai ganėtinai palengvino projekto vykdytojų darbą, nes prieš tai Pilnų namų bendruomenė teturėjo devynerių metų senumo kompiuterį bei stringantį spausdintuvą. Dirbant nauja įranga bus sumažintos laiko sąnaudos, pagerės darbo kokybė.

Paskaitos bendruomenės nariams

Pilnų namų bendruomenė nuo 2005 m. spalio 28d. pradėjo įgyvendinti projektą „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys“. Jo metu, šalia daugelio kitų numatytų dalykų, vyksta įvairios paskaitos temomis: „Žemės ištekliai“, „Ekosistemos vientisumas“, „Gamtos ir žmogaus ekologija“, „Mokslo vaidmuo aplinkos apsaugai“, „Žmogaus ekologija ir aplinkosauga“. Jas skaito Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojas, gamtos mokslų daktaras Mindaugas Lapelė.

Įdomiose ir skaidrėmis iliustruotose paskaitose sužinojome, kad ekologija tai mokslas apie organizmų tarpusavio ryšius ir santykius su juos supančia aplinka, o ekosistema – gamtos dalis su visais joje esančiais gyvūnais, augalais ir abiotinėmis sąlygomis (dirvožemis, oras, vanduo ir t.t.). Supratome, kad viskas su viskuo yra susiję ir niekas niekur neišnyksta.

 

Mindaugas Lapelė paskaitose supažindino su šiomis dienomis opiausiomis atmosferos ir ekosistemų pažeidimų problemomis. Viena baisiausių nelaimių – ozono sluoksnio sumažėjimas. Mokslininkai šią problemą sprendžia jau daugelį metų. Dėl didelės atmosferos taršos pasaulio gyventojai kenčia nuo rūgščių lietų poveikio, kuris negailestingai niokoja tūkstančius metų išstovėjusius architektūrinius paminklus.

Žemėje nuolatos mažėja gėlo vandens resursai. 29% viso žemės paviršiaus yra dirbama žemė, dar 4% viso paviršiaus uždengia miestai.

Visai žmonijai gresia dar vienas baubas – genetiškai modifikuoti organizmai.

Mindaugas Lapelė priminė praėjusiais metais Azijoje praūžusį „Kalėdų cunamį“, kuris nusinešė daugybę gyvybių ir paliko tūkstančius gyventojų be pastogės. Skaidrėse regėjome cunamio šėlsmo akimirkas ir padarinius. Mokslų daktaras aiškino dėl kokių priežasčių kilo mirtį nešanti banga ir kaip nuo jos galėjo būti apsisaugota, deja šiuolaikinis žmogus yra praradęs ryšį su gamta.

 

Po paskaitų daugeliui bendruomenės žmonių kilo poreikis kitaip žvelgti į supančią gamtą, atsirado noras ją tausoti bei puoselėti. Įdomus gyvūnų, augalų ir mūsų pačių tarpusavio ryšys įpareigoja žmogų prisiimti atsakomybę už gamtos puoselėjimą, būti Dievo kūrybos bendraautoriu, ne tik suprasti gamtos reiškinius, bet ir padėti sau pačiam, nepažeidžiant vyraujančių gamtos dėsnių.

Gamtininkas Mindaugas Lapelė dar ne kartą apsilankys su paskaitomis, padėsiančiomis vis daugiau pažinti ir pamilti gamtą.

Konsultuojamės VDU Kauno botanikos sode

Vykdydami projektą „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys“, 2005 m. lapkričio 16 d. projekto vadovė Rūta Jakubonienė ir projekto vadovo padėjėjas br. Laimonas Mituzas tartis dėl pirmosios konsultacijos pasibeldė į VDU Kauno botanikos sodo vartus. Mus mielai pasitiko VDU Kauno botanikos sodo vaistinių augalų skyriaus vedėja dr. Ona Ragažinskienė.

 

Apžiūrėję čia esančią vaistinių augalų apdorojimo ir paruošimo įrangą, drauge sėdome prie savo džiovyklos projekto. Sulaukėme daug naudingų ir vertingų patarimų kaip reikėtų išplanuoti džiovyklos patalpas, kokios reikalingos sąlygos vaistažolių džiovinimui ir sandėliavimui.

Ilgametė daktarės O. Ragažinskienės darbo patirtis ir kompetencija leidžia prabilti apie vaistažolių paruošimo niuansus, kurių aprašytų nerasi jokiame vadovėlyje ar knygoje. Labai džiaugiamės naujaisiais savo partneriais ir tikimės, kad mūsų draugystė duos gausių vaisių.

Su LŽŪU mokslininkais suderinę džiovyklos išplanavimą, vėl grįžome konsultuotis pas VDU Kauno botanikos sodo vaistinių augalų skyriaus vedėją dr. Oną Ragažinskienę.

 

Kaip visada, iš mokslų daktarės sulaukėme naudingų ir praktinių patarimų.

Tačiau, vykdant projektą „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys“, dr. O. Ragažinskienė mus ne tik konsultavo, bet ir skaitė paskaitas Pilnų namų bendruomenės, Merkinės, Panaros ir Vilkiautinio bendruomenių žmonėms.

 

Jos skaitytos paskaitos temomis: „Vaistinės augalinės žaliavos džiovinimo ir laikymo sąlygos“ bei „Vaistinių augalų pritaikymo galimybės“ susilaukė susidomėjimo Pilnų namų bendruomenės, Merkinės, Panaros ir tarp Vilkiautinio bendruomenių žmonių.

Konsultuojamės su Kauno ŽŪ rūmais

Pilnų namų bendruomenė turi viziją auginti ekologiškai švarią bei kokybišką produkciją ir to siekia visomis pastangomis. Vykdant projektą „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys“ ir, norint auginti ekologišką produkciją, būtina registruoti ekologinį ūkį.

Parengti dokumentus ekologinio ūkio registravimui, mums maloniai padėti ir konsultuoti sutiko Kauno Žemės ūkio rūmų specialistė Edita Karbauskienė. Gavome daug naudingų patarimų kaip išspręsti problemas, su kuriomis teks susidurti rengiant dokumentus bei ruošiant ekologinę žaliavą.

Vykdant projektą „Vaistažolių ūkis Panaroje kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys“, Kauno Žemės ūkio rūmų specialistė Edita Karbauskienė skaitė ir paskaitą tema „Ekologinė bendrija ir ekosistemos“ Pilnų namų bendruomenės, Merkinės, Panaros ir Vilkiautinio bendruomenių žmonėms.

Pasibaigus paskaitai, žmonės uždavė daug klausimų Editai Karbauskienei kaip geriau savo ūkyje ekologiškai šeimininkauti.

 

Po paskaitos ir gardžių pietų, iškeliavome apžiūrėti bendruomenės ūkio. Visi stebėjosi sodybos grožiu ir išskirtiniu jos reljefu. Pilnų namų bendruomenės projekto vadovė pristatė susirinkusiems žmonėms bendruomenės ateities planus ir viziją.

Nusprendėme sukurti pavyzdinį-demonstracinį ekologinį ūkį, kurių Lietuvoje nėra daug. Tikimės ateityje užmegzti ryšius su užsienyje esančiais ūkiais ir pasidalinti savo žiniomis ekologinio ūkininkavimo klausimais.

Konsultuoja LŽŪU inžinieriai

Lapkričio mėnesį į savo idėjų šventovę mus įsileido ir šiltai priėmė mūsų partneriai – Lietuvos Žemės Ūkio Universiteto, Šilumos ir biotechnologijų inžinerijos katedros, Žemės ūkio inžinerijos fakulteto specialistai. Projektuojant džiovyklą pagelbėjo šio fakulteto inžinieriai: dr. Egidijus Zvicevičius ir doc. Henrikas Novošinskas, vadovaujami fakulteto dekano, profesoriaus, habilituoto mokslų daktaro Algirdo Railos. Konsultacijose dalyvavo ir mūsų džiovyklos autorius, architektas Armandas Mockus.

 

Tokioje specialistų komandoje visos iškylančios problemos ir klausimai visada sprendžiami konstruktyviai, nežiūrinti į tai, kad klausimų kiekis, į kurį reikia atsakyti, iš tiesų yra gausus – reikia apžvelgti ir išspręsti džiovyklos projektavimo klausimus. Džiovykloje bus naudojama saulės energija, ant džiovyklos stogo montuojami saulės energijos kolektoriai. Projektavimas – atsakingas darbas, kiekvienas daiktas turi turėti savo vietą, o čia dar sudėtinga ir iki šiol Lietuvoje nenaudota įranga, kurią suprojektavo dr. Egidijus Zvicevičius ir doc. Henrikas Novošinskas.

Po daugelio konsultacijų Kaune, Lietuvos žemės ūkio universitete, visa mokslininkų komanda atvyko konsultuoti ir skaityti paskaitų į Dzūkiją.

Specialistų atvykimui ruošėmės iš anksto. Pirmiausia kreipėmės į Nacionalinio parko informacijos centrą. Informacijos centro darbuotojai maloniai pasiūlė naudotis savo patalpomis paskaitų metu. Čia prof. A. Raila, dr. E. Zvicevičius ir doc. H. Novošinskas skaitys savo pranešimus apie žemės energetinius išteklius ir jų panaudojimą, alternatyvių energijos rūšių panaudojimą žemės ūkyje, vaistinių ir prieskoninių augalų džiovinimą panaudojant saulės energiją.

Savaitę prieš atvykstant specialistams, stengėmės apie šį įvykį kuo daugiau visus informuoti. Iškabinome skelbimus Merkinės miestelyje ir Merkinės seniūnijos patalpose, Panaros ir Vilkiautinio kaimuose. Į renginį pakvietėme ir savo draugus ūkininkus Sinkevičius bei Samauskus.

Visi susirinko Nacionalinio Dzūkijos parko informacijos centro salėje, kur LŽŪU mokslininkai, pasitelkdami šiuolaikines multimedijos galimybes, labai įdomiai ir paprastam žemdirbiui suprantamai skaitė savo pranešimus.

Išgirdome pranešimą apie alternatyvius energijos šaltinius. Profesorius pasakojo apie įprastas energijos formas ir jų žalą daromą gamtai. Visų klausytojui teismui pristatė alternatyvius energijos išteklius. Viena tokių – energetinis miškas, kuris jau keletą metų naudojamas Lietuvoje.

Vis populiaresnis darosi biokuras ir šilumos siurbliai. Besibaigiantys žemės energetiniai resursai ir smarkiai padidėjęs gamtos užterštumas, verčia griebtis naujų ir didesnių finansinių investicijų reikalaujančių technologijų.

 

Docentas Henrikas Novošinskas klausytojams pasakojo apie vaistinių ir prieskoninių augalų džiovinimo procesą ir jo metu vykstančius procesus. Docentas atskleidė paslaptį, kad augalinės kilmės žaliavą galima išdžiovinti iki tam tikro lygio, be papildomo šildymo, bet tam reikalingas pakankamas oro srautas. Žaliavą galima išdžiovinti netgi tuomet, kai lauke lyja.

Pranešėjas klausytojams pristatė aktyvios ventiliacijos aruodus, kurie bus naudojami mūsų būsimoje džiovykloje. Supažindino su džiovyklos įrangos techninėmis charakteristikomis ir dažniausiai daromomis klaidomis džiovinant produkciją.

Po informatyvios ir įdomios paskaitos, visa Lietuvos žemės ūkio universiteto komanda lankėsi mūsų nuošalioje sodyboje. Nors sodybos teritoriją dengia solidus sniego sluoksnis, bet tai neišgąsdino mūsų svečių ir jie drąsiai brido per pusnis apsižiūrėti numatomos vietos džiovyklos statybai.

 

Ilgai diskutavome apie techninius džiovyklos statybos aspektus miegančiame bendruomenės sode. Kai šaltukas palaužė mūsų kantrybę ir ėmė „varvėti nosys“, sugužėjome į mūsų įruoštą valgyklėlę, kur, vaišindamiesi grikių koše, tęsėme konsultacijas ir diskusijas. Kartu su „profesorių“ komanda lankėsi ir LŽŪU doktorantė, kuri, po stažuotės Vokietijoje, Pilnų namų bendruomenės būsimoje džiovykloje atliks tyrimus ir ruoš medžiagą savo moksliniam darbui. Labai susidomėta grikių žiedais, kaip vaistiniu augalu.

Galiausiai Lietuvos žemės ūkio universiteto specialistai baigė rengti džiovyklos technologinę dalį.

 

Mokslininkai suprojektavo ne tik saulės kolektorių, bet ir aktyvios ventiliacijos aruodus.

Svečiuose žurnalistai

Bendruomenės vykdomu projektu susidomėjo ir Lietuvos žiniasklaida. Gruodžio 12 d. sodyboje svečiavosi net kelių periodinių leidinių korespondentai. Tai „Lietuvos ryto“ priedo Būstas, „Ūkininko patarėjo“ ir „Dainavos žodžio“ žurnalistai.

Žurnalistai domėjosi projekto vykdymo kryptimi, jos teikiama nauda rajonui ir visai Lietuvai. Bendruomenė visada traukė žurnalistų dėmesį, dėl savo išskirtinės veiklos.

 

Žurnalistai savo straipsniuose pristatė Pilnų namų bendruomenėje vykdomą projektą „Vaistažolių ūkis Panaroje, kaip aplinkai palankaus ūkininkavimo Dzūkijos nacionaliniame parke pavyzdys“ bei kitas bendruomenėje vykdomas programas.

 

PNB inf.

 
Hostingas Serveriai.lt Svetainių kūrimas Dizaineriai.lt Profesionalus Hostingas.lt Dedikuoti.lt serveriai Sertifikatai.lt SSL