Paremkite 2 procentais Aludarių gildija

2011.07.13
Dr. Vaida ASAKAVIČIŪTĖ
PASITIKĖJIMAS KRISTUMI PADĖJO MAN ATSILAIKYTI
PRIEŠ DVASIĄ IR KŪNĄ ALINANČIĄ LIGĄ

Prieš metus - 2010 m. išvykusi gyventi į Londoną, čia įsitraukiau į lietuvių Šv. Kazimiero bažnyčios bendruomenės veiklą. Dalyvavimo Bažnyčios bendruomenėje svarbą aš suvokiau lankydamasi Pilnų namų bendruomenės Dievo Gailestingumo koplyčioje ir bendraudama su kunigu Valerijumi Rudzinsku. Su džiaugsmu ėmiausi užduoties rašyti straipsnelius į Londono katalikųbažnyčios leidžiamą laikraštėlį. Nauja numerio tema buvo „Tikėjimas“. Širdyje nusprendžiau, jog turiu parašyti apie (pasi)tikėjimo Kristumi gelbstinčią galią, kurią jaučiu žvelgdama į Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Tačiau pradėjusi rašyti šį straipsnelį kiek pasiligojau. Iš pradžių maniau, kad tai tik lengvas peršalimas, todėl į tai nekreipiau didelio dėmesio. Širdyje mąsčiau: Dieve, šiuo straipsniu noriu liudyti Tavo gailestingą veikimą, juk neleisi man susirgti? Tačiau po dienos kitos savijauta labai pablogėjo. Matyt, Dievas mano atžvilgiu turėjo kitų planų… Teko atidėti savo darbus ir gultis į lovą. Sveikata sparčiai blogėjo, ir, atrodė, nedidelis peršalimas sukėlė rimtas komplikacijas – dešiniojo smilkinio nervo uždegimą: nuolat skaudėjo dešinę galvos pusę, o skausmas nervo išsišakojimais plito į dešinę akį, burną, dantenas… Jutau neapsakomą kūno silpnumą, karščiavimą keisdavo šaltas prakaitas, savijauta buvo sunkiai pakeliama. Kurį laiką bandžiau nepalūžti, pakylėta dvasia juokavau: liga puola iš dešinės pusės, vadinasi, ji ateina nuo Dievo. Vaistai nepadėjo, be to, nuo jų pradėjo skaudėti skrandį… Liga greitai progresavo – prasidėjo dešinės akies ašarų liaukos uždegimas: akis smarkiai sutino, paraudo, nuolat tekėjo ašaros. Vengiau šviesos, nes tai didino skausmą, dar labiau silpnino regėjimą. Bandžiau nepalūžti, nors pamažu apėmė baimė ir neviltis… Vakare pasakiau sau, kad kitą rytą būtinai kreipsiuosi į gydytojus, tą ragino daryti ir artimieji.
Tą lemtingą naktį pabudau išpilta šalto prakaito, trūko oro, dėl nuolat tekančios slogos buvo sunku kvėpuoti, galvos dešinėje pusėje tvinksėjo stiprus skausmas, iš dešinės akies, kurios dabar jau nebegalėjau atmerkti, riedėjo karštos ašaros. Skausmas negailestingai veržėsi gilyn į ausį, degino akis, burną... Dabar jau skaudėjo visą kūną. Nedrįsau gerti jokių vaistų, nes skrandyje jaučiau aitrų skausmą. Pradėjau nerimauti dėl komplikacijų padarinių, tačiau suvokiau, kad aš prieš ligą esu visiškai bejėgė. Pabandžiau dvasioje nepasiduoti, save raminti ir mintis kelti į Dievą. Melstis stengiuosi kiekvieną vakarą, tačiau tą naktį pirmą kartą gyvenime meldžiausi taip atsargiai ir lėtai, ir ne todėl, kad kankino skausmas, – visa dvasia ir visu kūnu aš jutau nepaprastą maldos žodžio galią. Viešpatie Jėzau Kristau, Gyvojo Dievo Sūnau, prašau pasigailėk manęs nusidėjėlės, - kartojau maldą, kuri man liko atmintyje klausant kunigo Valerijaus Rudzinsko pamokslų. Mano širdies malda buvo kupina prašymo pasigailėti ir tikėjimo: Dievas girdi, Jis mato, Jis man padės. Ypač lėtai ir su nepaprasta pagarba tariau Jėzaus Kristaus vardą. Atrodo, kiekviena kūno ląstelė reaguoja į mano maldą. Niekada man dar neteko melstis su tokiu atsidavimu ir pasitikėjimu.
Po maldos iškart pajutau, kaip mane apgaubė ramybė, viduje išplito keistas deginimo pojūtis, akimirksniu įpuoliau į gilų miegą. Prasidėjo Jėzaus gydančios gailestingumo malonės laikas… Auštant vos pabudusi su didele nuostaba pajutau, kad galva nepaprastai lengva, mintys šviesios, karščiavimas liovėsi. Negalėjau patikėti, jog galiu visiškai lengvai ir švariai kvėpuoti. Veltui ieškojau bent kokios žymės slogos, kuri naktį mane dusino, – jos nebuvo. Nors dar jaučiau silpnumą, bet mane kankinę visi negalvimai buvo išnykę, apskritai nejutau jokio kūno skausmo. Mano dešinė akis dar buvo lengvai patinusi, bet ašaros jau buvo išdžiūvusios....
Tą naktį aš buvau davusi Kristui pažadą: jeigu išgysiu, apie tai parašysiu ir paliudysiu visiems. O pažadus būtina tesėti, ypač jeigu jie duodami Dievui. Tad tvirtai su tikėjimu liudiju, kad pasitikėjimas Kristumi padėjo man atsilaikyti prieš dvasią ir kūną alinančią ligą. Šią išgydymo malonę aš aprašiau ir savo straipsnelyje „(Pasi)tikėjimo galia“. Mano širdis dėkoja ir džiaugiasi šia Kristaus gailestingumo malone ir jokia galia nepajėgs išplėšti iš manęs šito tikėjimo. Tai patvirtinimas, jog stebuklai vyksta ir šiandien, jog Jėzus ir dabar pasiruošęs veikti, padėti į šiandieninius rūpesčius ir ligas panirusiam žmogui. Niekada nepamirškime (pasi)tikėjimo maldos gelbstinčios galios. Leiskime Kristui veikti mūsų gyvenime, įsileiskime į savo širdis tikėjimo maldą, pasitikėkime Kristaus galia, Jo Meile, Jo Gailestingumu ir viskas mums išeis į gera…


Hostingas Serveriai.lt Svetainių kūrimas Dizaineriai.lt Profesionalus Hostingas.lt Dedikuoti.lt serveriai Sertifikatai.lt SSL