Paremkite 2 procentais Aludarių gildija


69 dalis
„VIEŠPATS buvo jam gailestingas“ (Pr 19, 16)

Kartą, tamsią naktį, vienas Rytų šalių Šventųjų Raštų aiškintojas, mula, be galo persigandęs, keliavo vienoje rankoje laikydamas kardą, o kitoje – durklą. Jis buvo girdėjęs, kad šie abu ginklai labai naudingi, apsisaugojant nuo užpuolikų.
Kelyje jis sutiko plėšiką, kuris atėmė iš mulos asilą bei visus krepšius su brangiausiomis knygomis.
Kitą dieną, kai mula grįžęs apverkė savo likimą, kažkas jį paklausė:
- Kodėl gi, mula, jūs leidote plėšikui pabėgti su visu jūsų turtu? Argi neturėjote tinkamų priemonių apsiginti nuo užpuoliko?
- Jei mano rankos nebūtų buvę užimtos, šios istorijos pabaiga būtų visiškai kitokia...

Kai atlikai viską, ką privalėjai, rezultatais palik rūpintis Viešpačiui. Taip kaip nubyrėję žiedlapiai palieka kotelį vaisiaus brandinimui.

Istorija apie neišmintingą mulą iliustruoja, kaip žmonės, manydami, kad yra pakankamai tikintys, kaip ir žydų fariziejai bei sadukiejai, o taip pat ir nemažai krikščionių, tiki formaliai, nepažindami Gyvojo Dievo. Nors tikėjimą jie turi, tačiau nežino, kaip juo naudotis. Panašiai kaip minėtasis mula, jie tik nešiojasi su savimi kokias nors tikėjimo priemones, bet ką su jomis daryti, neišmano.
Arba kitąkart susiduriame su nežmonišku užsispyrimu, kartojant vien tik kažkokį pačių susigalvotą ritualą, tačiau ignoruojant svarbiausius dalykus.
Istorijoje paminėtas mula atsipirko tik daiktų praradimu, o juk galėjo prarasti gyvybę, tačiau Dievo gailestingumas gyvybę jam išsaugojo.

(Rimgaudo Suchankos nuotrauka)

Mes turime tikėjimo priemones, bet gi stokojame žinių apie galimybę jomis naudotis.
Be abejo, neišstudijuosime teologijos traktatų. Vis dėlto yra svarbi tema prie kurios reikia nuolat sugrįžti. Toji tema – Dievo gailestingumas. Tačiau ne vien tikėjimas Dievo gailestingumu, bet ir liudijimas...
Šįkart panagrinėsime ne itin lengvą temą...

Ar pagalvojai, žmogau, kad tu turi galią savo širdyje sutalpinti Tą, kuris netelpa nei danguje, nei žemėje?

Dievo gailestingumas apsaugo nuo mirties.
Dievo angelai atėjo į Sodomos miestą išsaugoti teisiojo Loto. Jie ragino jį kuo greičiau išeiti iš miesto, tačiau kažkokie reikalai neleido Lotui tuoj pat išskubėti. Šventajame Rašte sakoma: „Bet jis vis delsė. Anie vyrai tad paėmė jį, jo žmoną ir abi jo dukteris už rankų, - VIEŠPATS buvo jam gailestingas, - išvedė jį saugiai už miesto“ (Pr 19, 16)...
Jei skleisime ir liudysime Dievo gailestingumo šlovę, kritinę valandą Dievas siųs savo angelus, kad mus ištrauktų iš pražūties, nelaimės ar kokių kitų sunkumų. Jei tikėsime Dievo gailestingumu, Dievas tikintį išskirs iš dešimties ar net šimtų tūkstančių būrio ir neleis jam pražūti. Pasitikintį Dievo gailestingumu lydi malonė.

(Rimgaudo Suchankos nuotrauka)

Malonė – tai ne skola, kurią reikia grąžinti ir ne apdovanojimas, kurį reikėtų užsitarnauti. Malonė, tai tarsi sėkla, mesta į mūsų širdies sodą. Malonė ir gailestingumas – dovanos, kurios nėra užsitarnaujamos. Visų pirma jos gaunamos tikint Dievo gailestingumu, o išsaugomos – liudijant Dievo gailestingumą.
Tačiau kam nors šios malonės gali būti atsakytos.
Štai Aarono sūnūs atnešė nešventintą ugnį ir buvo nubausti mirtimi:
„Aarono sūnūs, Nadabas ir Abihu'as, pasiėmė savo smilkytuvus, įsidėjo žarijų, užbarstė ant jų smilkalų ir atnašavo VIEŠPATIES akivaizdoje nešventintą ugnį, kokios jis nebuvo jiems įsakęs. Ugnis išsiveržė iš VIEŠPATIES Artumo ir taip juos užgožė, kad jie numirė VIEŠPATIES akivaizdoje. (Kun 10, 1 – 2).
Atlikdami religinius veiksmus, kurių Dievas nėra įsakęs ar net juos uždraudęs (pvz., stabmeldystę), rizikuojame, kad mus gali ištikti anų nelaimingų Aarono sūnų likimas.

Nori būti gailestingas? Atsisakyk kritikos! Ji – baisiausias nuodas, paverčiantis tavo ir kitų gyvenimą pragaru bei dauginantis priešus.

Rizikuojame ne tik atlikdami netinkamus veiksmus, bet ir netinkamai kalbėdami. Ypač mūsų laikais išplito mada kritikuoti visus Bažnyčios tarnautojus. Galbūt ne visi iš jų yra tobuli, tačiau mes nežinome, kuriuos ypatingai saugo Dievas, o jei pasmerkiame Dievo saugomą Bažnyčios tarną, galime susilaukti rūstybės. Net ir dvasininkai, blogai vieni apie kitus kalbėdami, smarkiai rizikuoja. Tai iliustruoja pasakojimai iš šventojo Ambraziejaus, gyvenimo:
Vienas kunigas, dalyvaudamas vaišėse su daugybe kitų žmonių, ėmė apkalbinėti šventąjį Ambraziejų. Jį tuojau pat pakirto liga, ir iš vaišių atvestas į lovą jis baigė gyvenimą.
Kartaginos mieste trims vyskupams drauge puotaujant, vienas iš jų apkalbėjo šventąjį Ambraziejų. Jam buvo papasakota, kas nutiko tam Ambraziejų apkalbėjusiam kunigui. Vyskupas palaikė tai niekais. Jį nedelsiant ištiko mirtina liga, ir jis tuojau pat baigė dienas...

(Rimgaudo Suchankos nuotrauka)

Šventojo Amando gyvenimo istorijoje aprašytas epizodas, kaip jo pamokslų niekintojas buvo nubaustas. Kai jam pamokslaujant kažkoks pokštininkas pasišaipė iš jo žodžių, staiga jį apniko demonas, ir apsėstasis, savo paties dantimis save draskydamas, prapažino Dievo vyrui padaręs skriaudą ir tuoj pat nelaimingai numirė...
Tačiau grįžkime prie Šventojo Rašto.
Štai Uza pasiryžo prilaikyti vežimą, kuriame buvo gabenama Sandoros Skrynia ir taip pat prarado gyvybę:
„Atėjus prie Nakono klojimo, Uza ištiesė ranką į Dievo Skrynią, norėdamas ją prilaikyti, nes jaučiai buvo sujudę. VIEŠPATS supyko ant Uzos. Dievas parbloškė jį ten dėl to, kad jis palietė ranka Skrynią, ir jis numirė ten šalia Skrynios“ (2 Sam 6, 6 – 7).
Kodėl Uza mirė? Todėl, kad Dievo Skrynią galėjo liesti tik Dievui pašvęstieji žmonės. Neturint pašventimo - gerų norų neužtenka...

Kas kartą, kai ištariamas gailestingumo žodis, jis tampa šypsena angelo veide, atsispindinčia kiekviename rasos lašelyje, kiekvienoje snaigėje...

Dar viena problema, kai daugelis Dievo palytėtų žmonių, Jėzaus vardu išgydytų bei išlaisvintų, Dievo malonės išgirstų, - jie, kaip ir Uza, tik prisiliečia prie gydančio Viešpaties, tačiau po to atsitraukia ir miršta. Ką aš turiu omenyje?
Prieš kelis metus man teko melstis už moterį, sergančią paskutinės stadijos vėžiu. Po maldos ji pasijuto labai puikiai. Kitą sekmadienį atvažiavus, sakė, kad visiškai nejaučia ligos simptomų. Kai nuėjo pas gydytojus, šie patvirtino, kad jos situacija nesuvokiamu būdu pagerėjo. Netrukus moteris ir vėl atvyko. Džiaugėmės abu. Sakiau jai, kad ji negali nutylėti tokios Dievo malonės. Skatinau, kad parašytų liudijimą. Ji kurį laiką dvejojo ir... atsisakė. Po mėnesio jos sveikata truputį pablogėjo. Ji vėl atvyko pas mane. Ir vėl skatinau rašyti liudijimą, kad ir kiti sužinotų apie Viešpaties darbus. Moteris atsakė, kad jos sveikata truputį pablogėjo, todėl liudijimo ji tikrai nerašysianti. Širdyje jaučiau, kad liudijimas – paskutinis šiaudas, į kurį ji dar gali įsikabinti. Tačiau liudijimo ji nerašė. Vos praėjus mėnesiui po mūsų susitikimo sužinojau, kad moteris mirė...
Prieš tris metus mane aplankė trys šaunūs ir jauni vyrai, patekę į sunkumus dėl verslo. Meldėmės, kad sunkumai liautųsi. Ir išties, jau kitą dieną po maldos, atrodytų nebepataisoma padėtis ėmė keistis į gera. Jie man paskambino ir padėkojo. Sakiau jiems, kad parašytų liudijimą ir tokiu būdu išsaugotų Viešpaties palaiminimą. Deja, jie liudijimo neparašė, nors aiškiai jaučiau, kad tik šitaip jie išsaugos gautą malonę. Nepraėjo nė savaitė, kai visas verslas žlugo...

(Rimgaudo Suchankos nuotrauka)

2009 m. pradžioje mane aplankė jaunuolis. Jis turėjo sunkių sveikatos problemų. Po maldos Viešpats jį pagydė. Kai paprašiau parašyti liudijimą, jaunuolis visai nutraukė su manimi santykius. Kurį laiką jam sekėsi labai gerai, todėl jis nieko nelaukdamas liovėsi melstis ir lankytis bažnyčioje. Kartą dėl jo pajutau didelį nerimą. Parašiau jam žinutę, kad kuo greičiau atvažiuotų pas mane. Jis nieko man neatsakė. Po poros dienų paskambino vaikino tėvai ir verkdami papasakojo, jog jis žuvo avarijoje...
Tai tik kelios trumpos istorijos, kurių žinau šimtais. Išvada viena: netylėkite apie jumyse nuveiktus Dievo darbus. Rašykite, kalbėkite, skleiskite Dievo gailestingumo žinią. Šitaip jūs išsaugosite visus Dievo palaiminimus. Nereikia gėdytis pasaulio. Tegul pasaulis gėdijasi, kad nutolo nuo Viešpaties!
Papasakosiu dar vieną istoriją iš Šventojo Rašto.
Štai Ananijas ir Safyra pamelavo apaštalui Petrui ir jie vienas po kito mirė:
„Vienas vyras, vardu Ananijas, su savo žmona Sapfyra pardavė žemės sklypą. Žmonai pritariant, jis pasiliko dalį gautų pinigų, o kitą dalį sudėjo prie apaštalų kojų. Petras paklausė: „Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį? Kodėl gi tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilaikydamas dalį gautų pinigų? Argi negalėjai sklypo sau laikyti ir argi pardavęs negalėjai laisvai tvarkytis? Tad kam gi taip sugalvojai savo širdyje? Juk tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!“ Išgirdęs tuos žodžius, Ananijas sukniubo ir mirė. Didi baimė pagavo visus tai girdėjusius. Keli jaunuoliai pakilo, suvyniojo marškomis kūną, išnešė ir palaidojo.
Po kokių trijų valandų atėjo Ananijo žmona, kuri nežinojo, kas buvo atsitikę. Petras ją paklausė: „Pasakyk man, ar už tiek pardavėte sklypą?“ „Taip, už tiek“, - atsakė ji. Tada Petras prabilo: „Kam gi jūs susimokėte mėginti Viešpaties Dvasią? Štai ties durimis skamba žingsniai tų, kurie palaidojo tavo vyrą. Jie ir tave išneš“. Bematant ji susmuko jam po kojų ir mirė. Atėję jaunuoliai rado ją negyvą, nunešė ir palaidojo šalia vyro. Didelė baimė apėmė visą Bažnyčią ir visus, kurie apie tai išgirdo“ (Apd 5, 1 – 11).

Sunku be draugų, jei jų netenki, tačiau dar sunkiau, jei jie – nepatikimi.

Pateikdamas šių žmonių pavyzdžius Dievas atskleidžia savo požiūrį į nuodėmę bei neklusnumą. Daugelis iš mūsų esame nusidėję savivaliavimu, pagarbos šventiems dalykams stoka arba apgavystėmis. O tai, kad nusikaltusieji lig šiol nėra nubausti – Dievo gailestingumo stebuklas. Dievo gailestingumas palaiko nusidėjėlių egzistenciją...


Laimingi supratusieji, kad:

1. Dievo gailestingumas apsaugo nuo mirties;
2. malonė ir gailestingumas – Dievo dovanos, kurios nėra užsitarnaujamos;
3. jei pasmerkiame Dievo saugomą žmogų, galime susilaukti Dievo rūstybės;
4. jei žmonės pažiedžia dvasinius principus, Dievas kai kada atsisako būti gailestingas;
5. Dievo gailestingumas palaiko nusidėjėlių egzistenciją.


2011 m. gruodis

Hostingas Serveriai.lt Svetainių kūrimas Dizaineriai.lt Profesionalus Hostingas.lt Dedikuoti.lt serveriai Sertifikatai.lt SSL