Paremkite 2 procentais Aludarių gildija


52 dalis
„Avinėlis turi būti valgomas [...] su nerauginta duona“ (Iš 12, 8)

Kiekviena Šventojo Rašto eilutė gali mums atverti begalines suvokimo aukštumas ir platumas. Jau kelintą kartą kalbame ir artimiausioje ateityje kalbėsime apie žydų Velykas. Jų šventimo tvarka aprašyta Išėjimo knygos 12 skyriuje.
Paskaitykime aštuntąją eilutę. Ten pateikiami tokie nurodymai: „Avinėlis turi būti valgomas tą pačią naktį; jis bus valgomas iškeptas ant ugnies su nerauginta duona ir karčiosiomis žolėmis“ (Iš 12, 8). Nerauginta duona. Dar toliau nurodoma, kaip švęsti neraugintos duonos dieną: „Švęskite neraugintos duonos iškilmę, nes tą dieną išvedžiau jūsų gretas iš Egipto žemės: švęskite tą dieną per kartų kartas kaip amžiną įsaką. Pirmą mėnesį, nuo keturioliktos dienos vakaro iki dvidešimt pirmos dienos vakaro, valgysite neraugintą duoną“ (Iš 12, 17 – 18)...

(Kun. Valerijaus Rudzinsko nuotrauka)

Ką tai reiškia? Žinome, kad rūgimas daugelį dalykų pagadina. Jei parinktume patį artimiausią žodį terminui „rūgimas“, sužinotume, kad tas žodis – „paleistuvystė“. Užraugti – reiškia du dalykus sumaišyti į vieną, kai tuo tarpu jų maišyti jokiu būdu negalima. Užraugti – tai pareikšti, kad du dalykai yra lygūs, kai tuo tarpu jie jokiu būdu lygūs nėra. Tai reiškia – paimti du dalykus, ryškiai tarpusavy kontrastuojančius, ir sumaišyti juos viename puode, apsimetinėjant, kad jie tapo vienu, kai tuo tarpu taip nėra. Užraugti – reiškia kažką sumaišyti. Užraugti – reiškia perrūgti ir tapti karčiam. Apaštalas Paulius reikalauja apvalyti Bažnyčią nuo senojo raugo:
„Taigi aš liepiu ir įspėju Viešpatyje, kad jūs nebesielgtumėte, kaip elgiasi pagonys dėl savo proto menkystės. Jų protavimas aptemęs, jie svetimi Dievo gyvenimui dėl savo dvasinio aklumo bei širdies suakmenėjimo. Jie visiškai išglebo ir pasidavė juslingumui, godžiai ieškodami visokių netyrų pasitenkinimų. Bet jūs gi ne šito išmokote apie Kristų! Juk jūs apie jį išgirdote ir pagal jį išmokote, kokia yra tiesa Jėzuje:
  • privalu atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais,
  • atsinaujinti savo proto dvasinėje gelmėje,
  • apsivilkti nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume“ (Ef 4, 17 – 24).

  • Tvirtas tikėjime žmogus nesižvalgo į svetimus tikėjimus ir neapsikrečia nuodingu raugu.

    Kai mūsų protas atgimsta Dievuje, liaujamės elgtis taip, kaip elgėmės iki atgimimo. Daugelis netikusių dalykų nuo mūsų atitolsta.

    Kristus liepia saugotis fariziejų raugo: „Žiūrėkite, saugokitės fariziejų ir sadukiejų raugo“ (Mt 16, 6). Vos pasakęs dar kelis sakinius, Kristus vėl pakartoja: „Fariziejų ir sadukiejų raugo saugokitės!“ (Mt 16, 11). Ta pati mintis pakartota ir Evangelijoje pagal Luką: „Saugokitės fariziejų raugo, tai yra veidmainystės!“ (Lk 12, 1). Taigi, paaiškėja, kas yra raugas: veidmainystė ir stabmeldystė...
    Kokį elgesį galėtume pavadinti fariziejišku? Renesanso epochos humanistas Mišelis Montenis (1533 – 1592) savo raštuose taikliai atpasakoja žmonių elgesio fariziejiškumą: aklą įstatymo raidės laikymąsi ir visišką abejingumą kito žmogaus vargui. Mąstytojas pasakoja:
    „Kartą atskubėjo pas mane valstiečiai ir uždusę ėmė pasakoti, kad jie ką tik matę mano miške primuštą žmogų, kuris dar kvėpavęs ir malda­vęs pasigailėti jo - duoti vandens ir padėti atsistoti. Bet jie neišdrįsę prieiti prie jo ir pa­bėgę iš baimės, kad teismo pareigūnai jų ne­sučiuptų toje vietoje ir kad paskui jiems ne­tektų atsakyti už tai ir pražūti, kaip kad pa­prastai būna tiems, kurie užklumpami prie savo aukos - juk jie neturį nei pinigų, nei jokių kitų galimybių apsiginti nuo kaltinimų...“
    Ar ši istorija neturi analogų mūsų dienomis? Manau, kad turi ir labai daug!.. Net gyvūnai nesielgia taip kaip žmonės...

    (Kun. Valerijaus Rudzinsko nuotrauka)

    Skaičiau apie vieną įdomų eksperimentą...
    Vienas mokslininkas Džordžijos universitete Londone paėmė dešimtį baltųjų žiurkių ir išmokė jas į kamuoliukus sufasuotą maistą paimti paspaudus vieną iš dviejų rankenėlių, įtaisytų narve. Vieną rankenėlę buvo labai sunku nuspausti, o ir nuspaudus maisto iškrisdavo visai nedaug. Netrukus, tai pastebėjusios, žiurkės liovėsi liesti šią rankenėlę, susitelkdamos prie antrosios rankenos. Rankenėlė spaudėsi labai lengvai ir po paspaudimo išbyrėdavo daug maisto. Tačiau mokslininkas taip sumontavo įrankį, kad, kai viena žiurkė nuspaudžia šią rankenėlę, kitame narve esanti žiurkė patiria elektros šoką.
    Ką toliau darė maisto ieškančios žiurkės? Pirmiausia jos atrado, kad jų veiksmai sukelia skausmą kaimynėms, tuomet aštuonios iš dešimties grįžo prie ankstesnės, sunkiai nuspaudžiamos rankenėlės, taip apsaugodamos kitas žiurkes nuo kančių...

    Kiekvieną dieną mokykimės gyventi su Dievu. Ne laikas bus mokytis, kai gyvenimas eis į pabaigą.

    Grįžkime prie fariziejiškumo. Papasakosiu dar vieną fariziejiško elgesio istoriją...
    Keletas žmonių buvo pasmerkti mirti už žmogžudystę, tačiau šis nuosprendis nebuvo galutinis, ir štai teisėjai gauna vienos netoli esančios žemesnės instancijos valdininkų pranešimą, jog jie pagavę nusikaltėlius, kurie savo noru prisipažino padarę tą nusikaltimą, ir viskas paaiškėjo. Tačiau teisė­jai ėmė tartis, ar verta tęsti tardymą ir atidėti ankstesnio nuosprendžio vykdymą. Pradėta samprotauti apie šio atvejo išskirtinu­mą ir apie tai, kad nuosprendžio pakeitimas galįs sukelti nepageidaujamų padarinių atei­čiai, kad kaltinimas esąs juridiškai pagrįstas, vadinasi, ir teisėjai galį nusiplauti rankas. Žo­džiu, tie vargšai žmonės buvo paaukoti, kad būtų išsaugoti juridiniai formalumai... Štai taip atrodo fariziejiškumas!..

    (Kun. Valerijaus Rudzinsko nuotrauka)

    Ne retai raugas užmaišomas krikščionių gyvenime. Surūgę krikščionys daugelį atstumia nuo Kristaus. Minėtasis Montenis dar renesanso laikais rašė apie dalykus, kuriuos stebime per visą krikščionybės istoriją: „Aš aiškiai matau, kad mes savo dievobaimingumui palaikyti darome tik tai, kas patenkina mūsų aistras. Nėra didesnės nesantaikos už krikščionių. Mūsų uolumas daro stebuklus, kai jie eina išvien su neapykantos, žiaurumo, puikybės, gobšumo, piktžodžiavimo, maištavimo polinkiais. Atvirkščiai, prie gėrio, švelnumo, nuosaikumo jo niekaip nepriviliosi“... Dar kartą prisiminkime apaštalo raginimą:
    Privalu atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo, žlugdančio apgaulingais geismais, atsinaujinti savo proto dvasinėje gelmėje, apsivilkti nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume.

    Dievas tau padovanoja jaunystę ne tam, kad į savo gyvenimą įmaišytum raugą, bet, kad pradėjęs tikėjimu, užbaigtum Kristumi.

    Tad, pametę melagystę, kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui, nes mes esame vieni kitų nariai. Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės! Ir nepalikite vietos velniui. Kas vogdavo, tegu nebevagia, bet imasi triūso, dirbdamas savo rankomis gerą darbą, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam. Joks bjaurus žodis teneišeina iš jūsų lūpų; kalbėkite vien kas gera, kas tinka pamokyti ir duoda naudą klausytojams. Ir neliūdinkite Šventosios Dievo Dvasios, kuria esate paženklinti atpirkimo dienai. Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis. Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus“ (Ef 4, 22 – 32). Išties puikūs ir, atrodytų, labai paprasti pamokymai. Deja...
    Velnias stengiasi paskatinti žmones užmaišyti raugą... Nacių koncentracijos lagerio kankinys stačiatikių vyskupas ir šventasis Nikolaj Serbskij, aprašė velnio klastas ir darbus. Pasirodęs šventajam kankiniui, apie save velnias sakė, kad jis – visų daktarų daktaras, atimantis žmonėms sveikatą, atitraukiantis nuo tiesos, sugriaunantis santarvę, trukdantis būti gailestingiems, stabdantis maldingumą bei neleidžiantis žmonėms praktikuoti visų kitų dorybių.

    (Kun. Valerijaus Rudzinsko nuotrauka)

    Toliau velnias kalbėjo, kad jis yra visų žinomų mokslų daktaras ir piktam panaudoja visas žmonių žinias, į jas įmaišydamas savojo raugo. Velnias gyrėsi, jog valdo pasaulį šešiais piktnaudžiavimais:
    1. piktnaudžiavimu valdžia,
    2. piktnaudžiavimu turtu,
    3. piktnaudžiavimu kūno grožiu,
    4. piktnaudžiavimu menais ir muzika,
    5. piktnaudžiavimu spauda,
    6. piktnaudžiavimu valgiais ir gėrimais.
    Naudodamasis šiais piktnaudžiavimais velnias savo magiškame veidrodyje rodo žmonėms rojaus buveinę, o žmonės, lyg išprotėję, veržiasi į tokį „rojų“. Tačiau, kai ima manyti, kad jau prisiartino prie rojaus vartų, velnias apverčia veidrodį kita puse ir žmonės, apimti nevilties, mėgina gręžtis atgal, deja, dažniausiai iš velnio nagų nespėja ištrūkti.
    Velnias paaiškino, jog taip elgiasi norėdamas sukelti džiaugsmą pragarui ir griauti Dangaus Karalystės autoritetą...

    Tikėjimas nugali abejones!


    Laimingi supratusieji, kad:

    1. negalima maišyti tarpusavy nemaišomų dalykų;
    2. privalu atsižadėti ankstesnio senojo žmogaus gyvenimo būdo;
    3. atsinaujinti savo proto dvasinėje gelmėje;
    4. apsivilkti nauju žmogumi;
    5. saugotis piktnaudžiavimų.


    2011 m. birželis

    Hostingas Serveriai.lt Svetainių kūrimas Dizaineriai.lt Profesionalus Hostingas.lt Dedikuoti.lt serveriai Sertifikatai.lt SSL