Bendruomenes arbatas galite įsigyti čia.
Paremkite 2 procentais Aludarių gildija
 
RUDENS POEZIJA
 
 

Ruduo – žavus metas, kai gamta išskleidžia nuostabaus grožio ir įvairovės spalvų paletę. Kur bepažvelgsi – atsiveria puikūs paveikslai, širdį skatinantys pradžiugti. Viena mintis gena kitą, rikiuojasi žodžiai ir gimsta poezija. Mėginame įvardyti tai, ką matome ir ką jaučiame. Neatsitiktinai tad Pilnų namų bendruomenės žmonės, paraginti mėgautis rudens dovanomis, atsidavė įkvėpimui paversdami jį eilėmis. Tuo labiau, kad beveik visi turi patirties: 2004 m. vasarą išleidome bendruomenės žmonių poezijos rinkinį Žodžiu sparnuotu skelbiame gyvenimą. Ne vienas autorius liko maloniai nustebintas netikėtu sugebėjimu eiliuoti. Šįkart viskas paprasčiau. Todėl bendruomenės žmonės plunksnos ėmėsi drąsiai, beveik nė vieno nereikėjo įkalbinėti.

Ruduo. Kai kas sako, kad ruduo – depresijų metas. Netiesa. Šalnų nuplikytų žolynų šnabždesiai, sidabrinės voratinklių gijos, žemę apkabinanti saulė, savo spinduliais kasdien stipriau paryškinanti palengva užmiegančių medžių lapų geltonumą, ar lietinga dargana, vedanti vidinės ramybės takeliu – viskas dovanojama vien tam, kad džiaugtumėmės ir būtume laimingi. Tiesa, ne vienas, praradęs sielos harmoniją, anapus rudeninio gamtos stebuklo įžvelgia tik liūdnąjį šio metų laiko pavidalą, pasakodamas apie trumpėjančias dienas, geliantį lietų ir niūrias mintis. Bendruomenėje mokomės vengti nusiminimo. Tiesiogiai liesdamiesi prie rudens – tvarkydami aplinką, grėbdami klevų ir beržų lapų auksą, raudami nušalusias gėles, surinkdami per vasarą brandintas gėrybes, džiūgaudami dėl dosniai miškuose pažertų grybų – juntame, kad gamtos gyvenimas tęsiasi keisdamas savo pavidalą. Kasmet iš naujo, tačiau kiekvieną kartą vis kitaip. Didelė laimė tai pastebėti ! Pastebėjus aplanko džiugesys.

Vargu ar rastume poetą, neskyrusį posmų rudens išgyvenimams. Bendruomenės žmonės – jokia išimtis. Manyčiau, kad jų rudeniniai pamąstymai tuo įdomesni, kuo įvairiapusiškesnės atsiveria autorių asmeninio gyvenimo patirtys. Nuopuoliai ir praradimai, emocijų kaita, lankymosi mieste bei kaime lyginimas, kilnūs polėkiai, dvasingumo siekiai ir sklidinos gerumo širdys. Tai reiškiniai, kurių neįmanoma išbraukti iš poetinės kalbėsenos. Neišvengiamai jie perauga į žodį, tampantį sielos daina, palydinčia klyksmu su gimtine atsisveikinantį, į dangaus žydrynę įsirėžusį gervių trikampį. Gal ir mūsų patirtos negandos per išdainuotą žodį lyg išskrendantys paukščiai atsisveikina su prieštaringa praeitimi, kad užleistų vietą brandai – rudeninio vaisiaus auginimui. Vaisiaus, kuris savojoje gelmėje saugo amžinybės medžio sėklą.

Švenčiame gyvenimą. Savo ir kitų. Gyvenimą švenčiame rudenį. Todėl rudens poezija, atsiverianti mumyse, skiriama visiems. Tegul ji bus mūsų dovana kiekvienam sutiktajam, norinčiam suprasti Pilnų namų bendruomenėje susibūrusių autorių troškimą gyventi, džiaugtis, neprarasti vilties ir mylėti. Ugniniame klevo lape gamta dovanoja rudeninį stebuklą. Jį išgyvenę, dalinamės stebuklo patirtimi su jumis. Savo eiliuotame žodyje. Mūsų visų rudens šventėje...


Kun. Valerijus RUDZINSKAS

Hostingas Serveriai.lt Svetainių kūrimas Dizaineriai.lt Profesionalus Hostingas.lt Dedikuoti.lt serveriai Sertifikatai.lt SSL